Profesorius, ekspedicijos vadovas Vladas Žulkus pasakojo, kad matosi rastojo laivo „Prezidentas Smetona“ sužalojimai. Padarytą žalą galima matyti iš sonaru darytų nuotraukų, kurios yra pakankamai detalios.
„Laivo „Prezidentas Smetona“ priekis yra sumaitotas, matyt, į jį pataikė torpeda, kas ir nuskandino laivą, ir nuotraukose jis yra nelabai ryškus, o visa kita pakankamai gerai matosi“, - LRT laidai „Ryto garsai“ sakė V. Žulkus.
Mokslininkas pažymėjo, kad rasto laivo priekis yra stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, kad laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo. Tačiau yra ir kita jo žūties versija, kad jis galėjo užplaukti ant povandeninės minos.
Laivo neketinama iškelti iš jūros dugno, nes labai brangiai kainuotų ir jo iškėlimas, ir konservavimas sausumoje, tolimesnė priežiūra.
Kitas Lietuvos garlaivis „Panevėžys“ 1939 m. sudužo į uolas, perlūždamas į dvi dalis.
„Mes žinome, kur tas laivas yra, kaip jis atrodo, labai įdomūs vaizdai. - sakė V. Žulkus - Kiti du laivai „Utena“ ir „Kretinga“ žuvo 1941 m. irgi Estijos vandenyse.“
Jis sako, kad jau yra apžiūrėti visi žuvę laivai, tad ekspedicijos planas yra įvykdytas.
Kam naudotas „Prezidentas Smetona“
Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas, civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas, seržantas Audrius Vitkauskas sakė, kad laivas „Prezidentas Smetona“ buvo įsigytas iš Vokietijos už 289 tūkst. litų beveik prieš 90 metų, 1927-aisiais.
Jis buvo pirktas Lietuvos vidaus reikalų ministerijos reikmėms, pakrančių apsaugos funkcijoms vykdyti, t. y., sienų apsaugai ir kontrabandininkams gaudyti. Tai buvo vokiečių nuginkluotas minų traleris.
Su juo plaukiojo Lietuvos pasienio policininkai, tai buvo vienintelis Lietuvos laivas. Kariuomenės reikmėms jis perėjo 1935 m. Tik tada jis buvo apginkluotas artilerija ir kulkosvaidžiais.
Iki tol, nuo 1932 m. jis buvo rezerve, nes pasienio policininkai jo atsisakė: tuo metu jie jau buvo įsigiję modernių katerių. Gaudant kontrabandininkus šis laivas pasirodė esąs nelabai tinkamas, nes garo varikliai leisdavo daug dūmų, kuriuos pastebėdavo kontrabandininkai, be to, jis nebuvo labai mobilus ir greitas.
Vokiečiams perėmus Klaipėdos kraštą nuo 1939 m. kovo 22 d. buvo duotas nurodymas šiam laivui ir pakrančių apsaugos kateriams kuo greičiau pasitraukti iš Klaipėdos uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo pakrautas karinėmis atsargomis, šaudmenimis.
„Uostas buvo supamas vokiečių smogikų ir reikėjo kuo greičiau pasišalinti, nes į Klaipėdą, kaip žinia, artėjo ir Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris su savo karo laivų flotile“, - sakė A. Vitkauskas.
„Prezidentas Smetona“ plaukė į Šventosios uostą, tačiau į jį negalėjo įplaukti, nes jis nebuvo pakankamai išgilintas.
1940 m. po birželio 15 d. Šventojoje sovietų okupacijos metu buvo pareikalauta laive nuleisti Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavą ir laivą perduoti, tačiau jo vadovybė atsisakė tai padaryti.
„Atsisakant vykdyti šį įsakymą kapitonas Labanauskas su keliais karininkais nuleido vėliavą ir slapčia pasitraukė į Klaipėdą, oficialiai laivo neperduodami sovietams“, - sakė jis.
Kas lėmė laivo žūtį 1941 m. sausį nėra nustatyta. Tuo metu laivas jau plaukiojo su sovietų vėliava. Versijos yra kelios: viena, kad jis užplaukė ant minos, kita – jis buvo torpeduotas.
Laivas žūties metu buvo su įgula, kurios nemaža dalis žuvo, tačiau dalis sugebėjo išsigelbėti.
Laivas rastas Estijos vandenyse, beveik 80 m gylyje.
Šiandien Lietuvos karinės jūrų pajėgos turi 9 laivus: 8 kariniai bei 1 gelbėjimo, taip pat 2 katerius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą