Žmogaus teisės
Atsivėrusios sienos, teisė užsienyje legaliai dirbti ir europietiški įstatymai lėmė tai, kad vienas klaipėdietis jau keletą metų yra atkirstas nuo savo mažamečio sūnaus, kurį paslapčia į Airiją išsivežė vaiko motina.
Ramūnas Girčius "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad jos sūnaus motina specialiai neleidžia jam matytis su atžala, nenurodo gyvenamosios vietos, todėl teks kreiptis į teismus.
Visgi tėvo ir vaiko teises ginantys Europos Sąjungos teisės aktai gali būti bejėgiai prieš įmantrią ir sudėtingą teisminę sistemą.
Paslėpė vaiką
Skaudi istorija prasideda nuo paprasčiausios biurokratinės sistemos, kuri atvėrė galimybę motinai, nežinant tėvui, išsigabenti 5 metukų sūnų.
"Mes nebuvome susituokę. Buvusi draugė Aurelija atsisakė tekėti ir gimus vaikui. Sūnus Lietuvoje daugiausiai laiko praleisdavo su manimi. 2002-aisiais teisiškai buvo parengtas dokumentas, pagal kurį mano sūnaus gyvenamoji vieta bus pas motiną. Vaikas turi mano pavardę, tėvystė pripažinta, tačiau šis dokumentas buvo lemiamu veiksniu, apvertusiu gyvenimą aukštyn kojomis", - sakė klaipėdietis.
Jis paaiškino, kad tokia sutartis buvo parengta siekiant palankesnių socialinių garantijų, kurias gautų motina.
"Vieną dieną ji atvažiavo, susirinko daiktus, ir dingo. Skambinau mobiliuoju, tačiau jis buvo išjungtas, teiravausi žmonių, ar kas matė ją su vaiku ir išsiaiškinau, kad ji išvyko į Airiją. Ilgai nežinojau net į kurį miestą", - teigė pokalbininkas.
Pagal tuometinius įstatymus vaiką į užsienį buvo galima išvežti tik su abiejų tėvų sutikimu, tačiau jei motina turi teismo nutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvo sutikimo nereikia.
"Airijoje gyveno jos brolis ir mama. Kai tik sužinojau, kreipiausi į policiją, Valstybinę sienos apsaugos tarnybą Vilniuje įtaręs, kad vaikas išvežtas nelegaliai. Tačiau man buvo atsakyta, kad viskas teisiškai teisinga", - pasakojo R. Girčius.
Jis teigė, kad Aurelija tik pirmuosius 3 mėnesius duodavo pasikalbėti su sūnumi, o vėliau tiesiog neatsakinėdavo į skambučius.
Bendravo angliškai
Vėliau klaipėdietis nesudėjo rankų ir per motinos pažįstamus išsiaiškino, kad ji gyvena Vakarų Airijoje esančiame Vestporto mieste. Praėjusį mėnesį R. Girčius drauge su žmona ir 9 mėnesių kūdikiu išskrido ieškoti vaiko.
"Žinojome tik tikslų vaiko močiutės adresą. Norėjome aplankyti visas mokyklas, parodyti tėvystę patvirtinančius dokumentus. Vestporte pats likimas lėmė tai, kad netikėtai gatvėje pamačiau savo sūnų. Ėmiau jį kalbinti, o jis į mane žvelgė tarsi pamatęs lavoną. Mus pastebėjo Aurelija, stvėrė vaiką, liepė nešdintis ir nuėjo į greta esantį namą", - sakė pašnekovas.
Jis nenuleido rankų ir nusekė iš paskos. Duris atidarė airis vyras ir pasakė, kad Aurelija nenori bendrauti, o su sūnumi pasimatyti taip pat neleis, pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, jei nebus palikta ramybėje.
"Aš ne tam 3 tūkst. kilometrų sukoriau, kad pasikalbėčiau tarpduryje. Su žmona nuėjome į policiją patys, paaiškinome situaciją, o seržantas teigė viską jau žinantis. Aurelija aiškina, kad aš noriu pagrobti Eimantą, tačiau aš siekiu tik teisės su juo pasimatyti, bendrauti. Seržantas paskambino Aurelijai ir tik po ilgų įkalbinėjimų ji sutiko man leisti pasimatyti su sūnumi dešimt minučių policijos nuovadoje stebint pareigūnui ir tik anglų kalba", - buvusios draugės nesupratingumu stebėjosi jaunas vyras.
Nepaleido rankos
Motina uždraudė pokalbyje dalyvauti R. Girčiaus žmonai, o pati taip pat nepanoro susitikti - ji sėdėjo greta esančiame kambaryje.
"Matyt, sūnus yra labai įbaugintas, nes nuolat bijojo su manimi bendrauti. Aš jo paklausiau, ar jis norėtų apsikabinti, o jis paklausė: "Kam?". Tačiau po pokalbio, paspaudus man ranką, jis jos nebenorėjo paleisti. Motina jį veikia psichologiškai, kad jis pamirštų ir mane, ir Lietuvą. Berniukas net neatpažino 2 litų monetos, sakė, kad čia eurai", - stebėjosi klaipėdietis.
Vaikas iš pradžių nedrįso pasakyti, kad norėtų vėl susitikti su tėvu, vėliau paprašė atvykti rugpjūtį, mėgstamiausią jo mėnesį.
Tėvas paliko atvežtas dovanas sūnui policijos nuovadoje, nes tik taip galėjo užtikrinti, kad lauktuvės vaiką tikrai pasieks, nes pažadą davė pareigūnai.
Kitą dieną dėl teisės matytis su sūnumi kovojantis tėvas kreipėsi į airių advokatą, kuris nusprendė iš pradžių parašyti laišką siūlant problemą išspręsti draugiškai.
"Aš esu 80 procentų tikras, kad ji nesutiks su siūlymu. Man keisčiausia mūsų teisinė sistema: kai išvežti nori vaiką, mano sutikimo nereikia, o jei airis norėtų jį įsivaikinti, jau reikia. Kokios mano, kaip tėvo, teisės?" - klausė jis.
Klaipėdietis nutarė kreiptis į teismą ir išsikovoti teisę matytis su sūnumi, teisiškai įpareigoti Aureliją pranešti, jei bus keičiama gyvenamoji vieta bei atidaryti ir nurodyti sąskaitą banke, į kurią būtų pervedami alimentai. Dabar jų pervesti nėra kur.
Kurs precedentą
"Vakarų ekspresui" mažametės Luisos Rinau ir jos motinos Ingos interesus teismuose gynusi Klaipėdos advokatė Vida Šeikienė sakė mananti, kad R. Girčiaus teisės akivaizdžiai pažeistos.
"Remiantis Hagos konvencija bylą galima būtų laimėti, tačiau mūsų teisinis mechanizmas toks sudėtingas, kad reikėtų paplušėti norint apskritai pradėti bylos nagrinėjimą. Pirmiausiai, byla turėtų būti nagrinėjama atsakovo gyvenamojoje vietoje - Airijoje. Tačiau pagal jų įstatymus norint, kad gyvenamoji vieta būtų deklaruota Airijoje, šioje šalyje reikia išgyventi ne mažiau, kaip 4 metus, tad bylos teismas greičiausiai nenagrinėtų", - sakė ji.
Jos teigimu, nors pagal įstatymus Aurelija vaiką išsigabeno legaliai, tačiau Hagos konvencija yra viršiau nacionalinių teisės aktų. Šiuo atveju būtų ginamos tėvo teisės į vaiką.
"Pagal Konvenciją vaiko išvežimas be tėvo sutikimo gali būti traktuojamas kaip pagrobimas. L. Rinau atveju Vokietijoje net nėra įstatymo, pagal kurį reikia tėvų sutikimo, norint išvežti vaiką, o remiantis Hagos konvencija buvo pareikalauta mažametę klaipėdietę grąžinti", - pateikė pavyzdį advokatė.
Tačiau sudėtinga būtų ir tuo atveju, jei tektų kreiptis į teismą Lietuvoje.
"Mūsų teismas gali taip pat nenagrinėti bylos, jei atsakovės gyvenamoji vieta - ne Lietuvoje. Kitas dalykas - byla paprastai tokiais atvejais nagrinėja posėdžiuose dalyvaujant atsakovui, tad tektų skraidyti iš arba į Airiją. Tėvo teisės pažeistos neabejotinai, tačiau sudėtingas teisminis procesas. Byla taptų precedentu, nes tokių atvejų turėtų būti ir daugiau", - teigė teisininkė.
"Reikia keisti įstatymą"
Kęstutis ČILINSKAS, advokatas, išrinktas Seimo nariu
Pagal Europos teisę pirmumas teikiamas vaikui. Jis turi augti su abiem tėvais, auklėjimui įtakos turi turėti abu tėvai. Teisė skelbia, kad reikia sudaryti galimybes vaikui augti kartu su tėvais arba bendrauti su jais. Konkrečiu atveju R. Girčius turi teisę susitikti su vaiku ir jo teisės akivaizdžiai pažeistos. Jam reikia pradėti teisminį procesą. Mūsų teismo sprendimas galioja ir Airijoje. Žinoma, ta įstatymo pataisa, pagal kurią užteko vieno dokumento, ir motina be tėvo žinios išsivežė vaiką, ne itin gera. Vis didėjant emigracijai tokių istorijų gali tik daugėti. Būtina įstatymo pataisą pataisyti taip, kad be vieno iš tėvų žinios išvežus vaiką ir tai įrodžius grėstų didelės piniginės baudos. Kai tik pradėsiu dirbti Seimo nariu, siūlysiu teisines korekcijas.
Pasisavinti vaiko negalima
Arminas LYDEKA, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas
Dėl to įstatymo buvo labai daug diskusijų, tačiau mes ir taip Europoje turėjome vienas griežčiausių vaikų išvežimo į užsienį sąlygas. Vieno iš tėvų sutikimo nereikia, nes labai daug vaikų buvo tapę įkaitais - tėvas arba motina išvykdavo į užsienį, pabėgdavo, dingdavo, ir vaikas nebegalėdavo išvykti į užsienį. Žinoma, vaiką prižiūrėti turi teisę abu tėvai. Teismas turėtų bausti tuos, kurie savavališkai pasisavina teisę į vaiką.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą