Lietuvoje galiojanti tvarka vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) teisės, ketvirtadienį paskelbė ES Teisingumo Teismas.
ES teisė nedraudžia atsisakyti pakeisti civilinės būklės aktų įrašuose įrašytus vardus ir pavardes, jei toks atsisakymas negali suinteresuotiesiems asmenims sukelti rimtų nepatogumų.
Europos Teisingumo Teismas pažymi, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, elementų.
Dėl Sutarties nuostatų, susijusių su Sąjungos pilietybe, Teisingumo Teismas primena, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.
Teisingumo Teismas teigia, kad diakritiniai ženklai yra dažnai praleidžiami daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų dėl techninių priežasčių (pavyzdžiui, dėl objektyvių apribojimų, taikomų tam tikrose kompiuterinėse sistemose). Be to, užsienio kalbos nemokantis asmuo dažnai nesupranta diakritinių ženklų reikšmės. Taigi mažai tikėtina, kad vien diakritinių ženklų nenaudojimas suinteresuotajam asmeniui gali sukelti realių ir rimtų nepatogumų ir abejonių dėl asmens tapatybės bei jo pateiktų dokumentų autentiškumo. Todėl Teisingumo Teismas konstatuoja, kad valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų atsisakymas pakeisti Sąjungos piliečio, turinčio kitos valstybės narės pilietybę, santuokos liudijimą taip, kad jo vardai jame būtų užrašyti su diakritiniais ženklais, kurie naudojami jo kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, ir laikantis tos valstybės narės valstybinės kalbos rašybos taisyklių, neriboja Sutartimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių.
Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl Malgožatos Runevič-Vardyn prašymo pakeisti Lietuvos Respublikoje išduotuose gimimo ir santuokos liudijimuose įrašytą jos vardą ir mergautinę pavardę.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai Sąjungos pilietis persikelia į kitą valstybę narę ir paskui susituokia su šios kitos valstybės narės piliečiu, tai, kad šio piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė jo kilmės valstybės narės civilinės būklės aktų įrašuose negali būti pakeisti ir gali būti užrašyti tik tos valstybės narės kalbos rašmenimis, negali būti laikoma mažiau palankiu vertinimu nei tas, kuris jam taikomas prieš pasinaudojant Sutarties suteikiamomis galimybėmis laisvo asmenų judėjimo srityje. Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu.
Nagrinėdamas klausimą dėl sutuoktinių prašymo pakeisti Lietuvos Respublikoje išduotame santuokos liudijime A. P. Wardyn pavardę, prijungtą prie jo sutuoktinės mergautinės pavardės, t. y. pakeisti Vardyn į Wardyn, Teisingumo Teismas neatmeta galimybės, kad atsisakymas padaryti tokį pakeitimą gali sukelti nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims. Tačiau toks atsisakymas gali būti laikomas Sutartimi pripažintų laisvių ribojimu tik tada, kai jis suinteresuotiesiems asmenims gali sukelti "rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų".
Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiesiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Tokiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas taip pat turi nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų - viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos - pusiausvyra. Šiuo atveju Teisingumo Teismas mano, kad atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymus neproporcingumą galėtų rodyti, pavyzdžiui, tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius šią pavardę A. P. Wardyn atveju tame pačiame liudijime užrašė pagal lenkų kalbos rašybos taisykles.
ETT pažymi, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą valstybių narių teismai, nagrinėdami juose iškeltą bylą, gali pateikti Teisingumo Teismui klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar Sąjungos teisės akto galiojimo. Teisingumo Teismas nenagrinėja nacionalinės bylos. Remdamasis Teisingumo Teismo sprendimu šią bylą turi išspręsti nacionalinis teismas. Šis sprendimas taip pat privalomas kitiems nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems panašias problemas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą