Europiečiams uoste - atskiri koridoriai

Narystei ES artėjant

Vakar Klaipėdoje lankęsis vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas teigė esąs įsitikinęs, jog valstybiniam jūrų uostui pakaks laiko pasirengti įgyvendinti Šengeno sutarties reikalavimus, nors tam reikės atlikti dar daug darbų.

Kaip yra sakęs pats ministras, Lietuva prie Šengeno erdvės turėtų prisijungti 2008 m. sausio 1 d. Tačiau visi sutarties reikalavimai turėtų būti įgyvendinti jau iki 2007 m. sausio 1 d., kad dar liktų laiko Šengeno valstybių ekspertų nurodytiems trūkumams pašalinti.

Jau nuo gegužės 1 d. terminaluose, kurie aptarnauja keleivius, turėtų atsirasti du koridoriai keleiviams, taip pat turėtų būti supaprastinta Europos Sąjungos (ES) piliečių kontrolė.

Tam, kad Lietuva užtikrintų išorinių sienų apsaugą, laisvą Europos ES piliečių judėjimą bei kitų šalių piliečių kontrolę, iš Šengeno fondo trejiems metams šaliai bus skirta apie 500 mln. litų.

Pasak vidaus reikalų ministro V. Bulovo, visiems projektams įgyvendinti reikėtų 3 kartus daugiau, tačiau bus galima išsiversti ir su tiek pinigų. Be to, ieškoma galimybių gauti finansavimą ir iš kitų fondų.

Prieš vakarykštį pasitarimą dėl pasiruošimo Šengeno sutarties reikalavimų įgyvendinimui V. Bulovas pats lankėsi Klaipėdos uoste, susipažino su visiems trims pasienio kontrolės punktams parengtais planais.

Žinia, Šengeno sutartis reguliuoja keleivių judėjimą - terminaluose turi būti atskirti ES šalių keleivių ir kitų šalių keleivių srautai, jiems turi būti įrengti atskiri koridoriai.

"Kol į Tarptautinę jūrų perkėlą laivai atplaukia tik iš ES šalių, didelių problemų nekyla. Tačiau, jeigu čia atplauktų vadinamųjų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos laivai, reikėtų atskirti keleivių srautus, nes jų negalima painioti", - sakė ministras.

Anot jo, Tarptautinėje perkėloje būtina pastatyti tokį keleiviams skirtą pastatą, kuris nedarytų gėdos Lietuvai. "Dabartinės "būdelės" perkėloje, ypač ta, pro kurią eina keleiviai, yra itin kuklios", - teigė ministras, pridūręs, jog realiai naujas pastatas perkėloje galėtų atsirasti tik po metų.

Malkų įlankos poste kyla problemų dėl pačios pasienio kontrolės punkto teritorijos. Pagal dabartinius planus, į ją patektų AB Vakarų laivų gamykla. Tad keli tūkstančiai žmonių kasdien turėtų eiti per pasienio kontrolės punktą. Svarstoma, kaip reikėtų išspręsti šį klausimą, kad būtina kontrolė nevaržytų verslininkų laisvės.

"Kontrolė turi būti stipri ir garantuota, tačiau verslininkai ir žmonės turi jos nejusti", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

V. Bulovo teigimu, tam tikrų priemonių turės imtis ir uosto naudotojai. Kompanijų stebėjimo sistemas, saugos tarnybas reikės sujungti su Sienos apsaugos tarnybos sistema. Dalį tam reikalingų lėšų esą teks įdėti ir pačioms kompanijoms.

Vis dėlto, pasak ministro, nepaisant griežtesnės kontrolės, klaipėdiečiai galės pasivaikščioti kruizinių laivų terminale. Tiesa, tuomet, kai jame stovės kruiziniai laivai, planuojama pastatyti laikiną tvorelę, kad gyventojai negalėtų prieiti prie laivo ne arčiau kaip per 6-8 metrus. Ministras negarantavo, kad toks bus galutinis sprendimas, tačiau kol kas tam neprieštarauja nė viena suinteresuota institucija.

Dalia BIKAUSKAITĖ