Europos Parlamento narių galimybės padėti Lietuvai

Specialiai "Vakarų ekspresui" iš Briuselio

Gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare nutrūko mano, kaip Seimo deleguoto stebėtojo Europos Parlamente statusas. Todėl, artėjant pirmiesiems Europos Parlamento rinkimams Lietuvos istorijoje, norėčiau įvertinti pastaruosius kelis mėnesius trukusį mano darbą Briuselyje, o taip pat, pasisėmus daug patirties, pateikti savo požiūrį į tai, kaip šioje Europos Sąjungos institucijoje turėtų būti atstovaujama mūsų valstybė ir žmonių interesai.

Lietuviai Briuselyje

Pirmieji lietuviai Europos Sąjungos (ES) institucijose pradėjo dirbti kur kas anksčiau nei mūsų šalis buvo priimta į ES. Svarbiausiose ES valdžios įstaigose - Europos Parlamente, Europos Komisijoje ir kitose institucijose jau dirba dešimtys lietuvių - pradedant nuo vertėjų, ekspertų ir specialistų, baigiant politikais. Kiekvieną mėnesį Briuselyje žmonių iš Lietuvos vis daugėja.

Lietuvių darbo paskirtis labai įvairi. Vieni pluša visai Europos Sąjungai. Kaip ir belgai, vokiečiai, prancūzai ir kitų valstybių atstovai jie kuruoja bendrus ES reikalus. Šie žmonės į ES institucijas paprastai patenka laimėję konkursus. Kai kurios institucijos, norėdamos, kad jose dirbtų visų ES valstybių atstovai, kiekvienai Europos Sąjungos šaliai taiko darbo vietų kvotas. Pavyzdžiui, trečios pagal dydį Europos Parlamento Liberalų demokratų ir reformatorių frakcijos, kurios narys esu ir aš, sekretoriate dirba du lietuviai. Man užėmus aktyvią poziciją, bendraujant su frakcijos vadovybe pavyko susitarti, kad liberalai įdarbintų ne vieną, o du žmones iš Lietuvos. Dabar viena mergina dirba sekretore, o jos kolega lietuvaitis kuruoja visos ES transporto reikalus.

Tačiau Briuselyje yra nemažai žmonių, kurių darbas - tiesiogiai atstovauti mūsų valstybės ir žmonių interesams. Pavyzdžiui, ES Regionų komitete, kuris rūpinasi Sąjungos regionų plėtra ir vystymu, dirba Lietuvos atstovai (miestų ir rajonų merai, vicemerai, tarybų nariai) iš įvairių apskričių ir savivaldybių. Kitame - Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete lietuvių interesus atstovaus darbdavių, darbuotojų, t.y., profsąjungų atstovai.

Be abejo, daugiausiai europiečiai žino apie savo atstovus Europos Parlamente. Tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje parlamentai yra viena viešiausių institucijų, todėl apie parlamentarų veiklą žmonės žino nemažai. Beveik prieš metus, kai jau buvo aišku, kad Lietuva taps Europos Sąjungos nare, Lietuvos Seimas paskyrė 13 Seimo narių, kurie stebėjo ir mokėsi dirbti europarlamentarų darbą, o taip pat pirmieji, kaip politikai, pradėjo atstovauti Lietuvai Europos Parlamente. Seimo stebėtojai buvo paskirti atsižvelgus į Seimo frakcijų proporcijas. Tarp 13 Lietuvos politikų yra 5 socialdemokratai, po du Liberalų ir centro sąjungos bei socialliberalų atstovus, po vieną konservatorių, liberaldemokratą, "valstietį" bei krikščionį demokratą.

Lietuviai - įvertinti

Europos Parlamente naujųjų šalių atstovai kol kas dirba "susigrūdę" - po keletą žmonių viename kabinete - kur kas kukliau nei senieji parlamentarai. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės iš Rytų ar Vidurio Europos Briuselyje diskriminuojami. Nuo pat pirmųjų dienų lietuviai buvo maloniai sutikti. Greitai pamatėme, jog į mus žiūrima su pagarba, todėl netrukus įvairiakalbių tautų atstovų kolektyve jautėmės kaip lygus tarp lygių. Žinoma, užsieniečių požiūris į kiekvieną Lietuvos atstovą labai priklausė nuo jo aktyvumo ir darbštumo.

Europos Liberalų demokratų ir reformatorių frakcijoje, kurioje susibūrę liberalai, svarbiausi sprendimai prieš tariantis su visais kolegomis priimami politiniame biure. Atvykus parlamentarams iš būsimų ES šalių, frakcijos vadovybė, siekdama geresnio visų valstybių atstovavimo, nutarė biurą išplėsti 2 vietomis, kurios buvo skirtos 10 Rytų Europos valstybių atstovams. Išrinko mane bei vieną Vengrijos Parlamento narį.

Kaip žinia, Europos Parlamentui vadovauja mūsų frakcijos narys Airijos liberalas Patrikas Koksas (Patrick Cox). Kadangi jis dažnai dalyvauja frakcijos posėdžiuose, man pavyko asmeniškai su juo susipažinti, todėl nuo pat pirmųjų dienų turėjau daug galimybių iš pirmų lūpų sužinoti svarbiausias ES naujienas.

Atstovams iš Lietuvos daug dėmesio skiria Briuselyje dirbantys įvairių šalių žurnalistai. Tik atvykus, teko dalyvauti visame pasaulyje žiūrimos BBC televizijos debatų laidoje, daugybę kartų bendrauti su užsienio laikraščių ir žurnalų atstovais. Lietuvos narystei ES artėjant, dėmesys Lietuvai ir jos atstovams Europos Parlamente vis didėjo.

Siekiant Europos parlamentarus geriau supažindinti su Lietuva, praėjusių metų rudenį poros dešimčių politikų grupę pavyko pakviesti į mūsų šalį. Vilniuje jie posėdžiavo, susitiko su tuometiniu prezidentu Rolandu Paksu, Seimo pirmininku Artūru Paulausku, Liberalų ir centro sąjungos vadovu, Vilniaus meru Artūru Zuoku. Ši kelionė buvo svarbi, siekiant pademonstruoti, ko Lietuva siekia iš narystės Europos Sąjungoje. Vakarų Europos valstybių atstovai savo akimis pamatę mūsų šalį, susipažindinę su žmonių problemomis, geriau suvokia mūsų poreikius.

Pradėję dirbti Europos Parlamente, inicijavome "Baltijos klubo" įkūrimą. Klubas vienija Lietuvos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Suomijos, Danijos, Estijos, o taip pat, didelei staigmenai, įvertinus klubo svarbą prisijungti panorusius Didžiosios Britanijos politikus. Klubo nariai diskutuoja apie Baltijos valstybėms aktualias problemas, ieško paramos, mūsų šaliai naudingų sprendimų tarp kitų valstybių politikų. Daug dėmesio klubas skyrė neseniai kilusiam skandalui dėl paaiškėjusių naujų apribojimų Lietuvos ir kitų valstybių piliečiams ieškant darbo kai kuriose dabartinėse ES valstybėse.

Darbas parlamente

Kadangi buvau vienas iš Seimo stebėtojų Europos Parlamente delegacijos vadovų, tekdavo dalyvauti svarbiausiuose Parlamento renginiuose kaip mūsų šalies atstovui. Per kelis mėnesius teko patirti, kuriuose Parlamento komitetuose, komisijose svarstomi Lietuvai aktualiausi klausimai.

Pastebėjau, kad aktyvus dalyvavimas Parlamento veikloje, naujos pažintys buvo naudingas ir man, kaip stebėtojui, ir Lietuvai. Pavyzdžiui, šių metų kovą svarstant rezoliuciją dėl būsimų ES valstybių įvertinimo man per Liberalų demokratų ir reformatorių frakciją pavyko pasiekti, kad būtų ištaisyti kai kurie netikslumai. Iš visos Europos žiniasklaidoje garsiai nuskambėjusio rezoliucijos projekto teksto pavyko išbraukti tikrovės neatitinkantį ir Lietuvai garbės nedarantį teiginį, jog nedarbas mūsų šalyje siekia 30 proc. Dokumento tekste, mano siūlymu, buvo paminėta, kad Lietuva yra viena pavyzdingiausių šalių Rytų Europoje sprendžiant tautinių mažumų problemas.

Šių metų pradžioje kaip Lietuvos atstovas dalyvavau steigiant Birželio 13-osios klubą. Jame susibūrė po vieną 25 valstybių (senųjų ir naujųjų, tuomet dar tik būsimųjų ES narių) atstovą, siūliusių kartu su Europos Parlamento rinkimais surengti referendumą dėl įvairiai vertinamos ES Konstitucijos priėmimo. Klubas taip pat rūpinasi būsimų Europos Parlamento rinkimų koordinavimu - parlamentarai keičiasi informacija apie pasiruošimą rinkimams, jų eigą.

Didele sėkme Lietuvai reikėtų laikyti Europos Parlamento vadovybės sprendimą kovo mėnesį mane, vienintelį stebėtoją, kartu su 3 europarlamentarų delegacija išsiųsti stebėti Prezidento rinkimų Taivane. Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvai tai nėra ypatingas įvykis, tačiau tai, jog kartu su tikraisiais parlamentarais į Taivaną vykau ir aš, yra nemažas įvertinimas pačiai valstybei. Vakariečiai tuo parodė pasitikėjimą mūsų politikais, jų demokratijos suvokimu.

Betarpiškas bendravimas su kitų šalių parlamentarais naudingas populiarinant mūsų šalį, suteikiant informacijos apie ją, juolab, kad daug europiečių apie Lietuvą mažai žino. Kuo daugiau užsienio politikų ir veikėjų suvoks, kas yra Lietuva, tuo bus geriau mūsų šaliai. Kaip pavyzdį galiu paminėti susitikimą su Airijos politikais, kurie pažadėjo pasidomėti neseniai mūsų laikraščiuose aprašytos tikrovės neatitinkančios Airijos laikraščio "Ireland on Sunday" publikacijos apie Lietuvą atsiradimo aplinkybėmis. Airiai man teigė, kad neigiama publikacija nesugadino mūsų šalies įvaizdžio, nes lietuviai šioje šalyje vertinami kaip darbštūs ir draugiški žmonės.

Mūsų pareigos

Tuo, kad Lietuviai Briuselyje vertinami, reikia didžiuotis, nes tai palengvins mūsų darbą atstovaujant Lietuvos interesams. Prieš kelias savaites buvo malonu klausytis, kaip europarlamentarai gerai atsiliepė apie mūsų būsimą atstovę Europos Komisijoje - Dalią Grybauskaitę. Ji parodė puikų Europos reikalų ir būsimų pareigų išmanymą.

Pagal išankstinį susitarimą su ES, Seimas nutarė stebėtojais dirbusiems 13 Lietuvos parlamentarų nuo gegužės 1 d. porai mėnesių, kol baigsis dabartinio Europos parlamento kadencija, suteikti Europos Parlamento narių statusą. Taip buvo nuspręsta todėl, kad organizuoti papildomus rinkimus neapsimokėjo.

Būsimieji 13 parlamentarų, kuriuos lietuviai birželio 13 dieną išrinks 5 metams, mano manymu, turėtų tapti savotiški neapmokestinami Lietuvos lobistai. Jie turėtų padėti Briuselio institucijose naudos ieškoti Lietuvos verslininkams, kitoms suinteresuotoms grupėms, ir žinoma, siekti, kad būtų priimami Lietuvai naudingi įstatymai.

Lietuva dar nėra įsitvirtinusi ES, todėl ne tik oficialūs šalies pareigūnai, diplomatai, bet ir parlamentarai turi aktyviai dalyvauti atstovaujant šalies žmonių interesams. Būtent to žmonės ir tikisi iš europarlamentarų, todėl ir rengiasi už juos balsuoti.

Arminas Lydeka