Prezidentės vyriausiosios patarėjos teisės klausimais Rasos Svetikaitės teigimu, E.Pašilio kandidatūros pasirinkimą nulėmė tai, kad jis yra teisininkas profesionalas, turintis ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, ir teisėjo darbo, ir vadovavimo patirties.
„Prokuratūros sistemai būtina įveikti besiformuojantį uždarumą“, - teigė prezidentės patarėja.
Prisistatydamas parlamentarams, E.Pašilis vardijo skaudžiausias prokuratūros problemas - tai prokurorų susiskaldymas, nesibaigiantys mūšiai dėl darbo krūvių skaičiavimo, procedūrų skaidrumo. Taip pat kartojo, kad prokuratūrai reikalingas atsinaujinimas: „Sunku rasti argumentų, kai 5 metai į prokuratūrą nepriimami nauji žmonės, gabūs ir profesionalūs prokurorai palieka darbą.“
„Svarbu, kad Lietuvos prokuratūroje dirbantis prokuroras būtų ne tik išsilavinęs teisininkas, bet ir jaustų atsakomybę prieš žmogų ir valstybę, matytų ne tik įstatymo raidę, bet ir jos turinį“, - teigė kandidatas ir pridūrė, kad ir prokuroras savo ruožtu turi jaustis saugus, kad jo nuoširdus darbas bus tinkamai įvertintas, nebus pažeistas teisėtų lūkesčių principas prokuratūros sistemoje turėti skaidrias atrankos, skatinimo sistemas ir karjeros perspektyvas.
Be to, jis tikino sieksiąs, kad prokurorai tinkamai paaiškintų visuomenei savo priimamų sprendimų motyvus, kaip jau įpareigoti daryti teismai: „Manau, kad prokuratūra tikrai turi būti atvira - mes negalime nuslėpti nuo žmonių rezonansinių bylų, aišku, kai jos jau nėra tyrimų stadijos. Bet apie sprendimus visuomenė turi žinoti.“
Paprašytas įvardyti konkrečias aplinkybes, kuriomis gavo siūlymą kandidatuoti, E.Pašilis teigė, kad tai įvyko gruodžio 4 d. per atranką į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Atrankoje jis iš 20 kandidatų užėmė 6 vietą ir galėjo rinktis darbą minėtame teisme, tačiau pasiryžo mėginti tapti prokuratūros vadovu.
Į klausimą, ar juo tapęs informuotų prezidentūrą apie konkrečių, rezonansinių, bylų eigą, tyrimų rezultatus, jis teigė, kad pagal įstatymą prokuroras turi atsiskaityti tiek Seimui, tiek ir prezidentui, bet ne daugiau.
„Kažkokio kitokio bendravimo, kaip jūs sakote, rezonansinėse bylose spaudimo aš neįsivaizduoju, nes aš gal nebūčiau ir sutikęs kandidatuoti į šitas pareigas“, - tikino E.Pašilis ir peikė lietuvišką realybę, kai ikiteisminio tyrimo įstaigos tampa verslo partnerių ar politikų kovos įrankiu.
Vėliau jis žurnalistams prisipažino, kad apsispręsti buvo sunku ir kaip žmogui, ir kaip teisininkui. Esą ir su šeima reikėjo pasitarti (kandidatas vedęs, žmona užsiima individualia veikla siuvimo ir tekstilės srityje, dvi dukros - moksleivės).
„Tai, kad esu trečias (kandidatas - red. past.), galbūt kaip tik didesnė atsakomybė. Ir jeigu jau priėmiau tokį sprendimą, manau, kad ryžtingas esu...“ - dėstė jis ir neigė bet kokias savo ankstesnes pažintis su Seimo nariais, prokuratūros atstovais ar prezidentės patarėjais.
E.Pašilis Seimo salėje sulaukė pagyrų už drąsų sprendimą Ukmergės savivaldybės ginče su privačiu šilumos tiekėju. Tačiau jo biografijoje yra buvusi ir skandalinga byla, kurioje jis išteisino dviejų mažamečių mergaičių tvirkinimu kaltintą kleboną V.K. Prokurorai tvirkintojui palankią nutartį apskundė aukštesniam teismui, jis kleboną pripažino kaltu ir skyrė 6250 litų baudą.
Paklaustas apie šią bylą ir prokuratūros vaidmenį E.Pašilis nukirto, kad teismo instancijų sistema „tam ir reikalinga, kad patikrintų sprendimus - tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka“.
Prokurorų darbe, pasak jo, kaip ir visuose kituose darbuose, pasitaiko ir broko, ir neišbaigtumo. Ar ne dėl to, kad ši institucija kaip įmanydama stengiasi netirti, nustumti į šalį žmonių problemas?
„Aš manau, kad visoms byloms turi būti skiriamas vienodas dėmesys. Negali būti, kad vienos bylos nesvarbios, o kitos svarbios“, - teigė E.Pašilis ir žadėjo, kad jeigu bus paskirtas Generalinės prokuratūros vadovu, reikalaus to iš visų prokurorų.
Kandidatūra toliau bus svarstoma Teisės ir teisėtvarkos komitete bei Seimo frakcijose, o gruodžio 22 d. grįš į Seimo posėdžių salę.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą