FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius: „Snoro“ bankrotas išmokė neprarasti pinigų

FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius: „Snoro“ bankrotas išmokė neprarasti pinigų

Neteisėto praturtėjimo nusikaltimus tiriančios tarnybos vadovas stebisi ir lietuvių paprastumu, ir išradingumu: pridėtinės vertės mokesčius vėl bandoma slėpti pačiu primityviausiu būdu, bet gudresni veikėjai atrado ir sąlygiškai legalią nišą išplauti nešvarius pinigus per kredito unijas. Tačiau po „Snoro“ griūties didžioji dalis tautiečių pinigų vienoje kredito įstaigoje nelaiko daugiau, nei bankroto atveju kompensuotų valstybė.

Nuo 2010 metų gruodį Seimo priimtų įstatymo pataisų, atvėrusių kelią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai narplioti nešvarių pinigų įgijimo bei legalizavimo nusikaltimus, jau pradėti 74 ikiteisminiai tyrimai, tačiau dėl didelės jų apimties teismus pasiekė tik 7 bylos.

FNTT vadovas K.Jucevičius aiškino, kad tiriant šiuos nusikaltimus vis mažiau iš valstybės pinigų gaunanti tarnyba privalo atlikti labai sudėtingus, dažnai net tarptautinius tyrimus, tačiau pagalbos iš užsienio kolegų tenka laukti neįprastai ilgai. Kur kas greičiau pajudėjo reikalai aptikus naują nešvarių lėšų legalizavimo landą - kredito unijas.

- Valdžia daug kalba apie savo siekius kovoti su šešėliu, nelegaliu verslu, neteisėtu praturtėjimu, o kokia ta tikroji FNTT kova? - „Respublika“ paklausė Kęstučio Jucevičiaus.

- Neteisėtai praturtėti siekiantys asmenys, sukantys nelegalų verslą, nuolat tobulėja. Šiandien matome akivaizdžią tendenciją, kad jie stengiasi kuo mažiau užsibūti vienoje valstybėje ir migruoja po visą Europos Sąjungą, už jos ribų. Pėdsakai mėtomi milžiniškoje erdvėje, kur nebėra problemų dėl mokestinių dalykų.

Šią veiklą mes vadiname karuseline, jos galutinis tikslas yra kurioje nors valstybėje tiesiog staiga mesti įmonę, kuri nesumoka mokesčių, ir dingti.

- Kur šiandien slepia neteisėtai uždirbtus pinigus ar nesumokėtus mokesčius Lietuvos piliečiai?

- Jei kuris nusuka kelis tūkstančius, turbūt net neslepia, pravalgo. Dideli pinigai, uždirbti iš narkotikų ar kontrabandos, kurį laiką tik tyliai laikomi, tačiau ateina laikas, kai juos bandoma legalizuoti.

Jei kalbame apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemas, galiu nustebinti: jos ne tobulėja, ne tampa sudėtingesnės, o atvirkščiai - vėl kuriamos pačios primityviausios.

Anksčiau PVM buvo išplaunamas per ilgą, bent 3-4 fiktyvių įmonių grandį, o šiandien niekas taip nesivargina. Pakanka vienos fiktyvios kontoros, į jos sąskaitą pervedami pinigai ir iškart išgryninami. Gudresni veikėjai įsuka tarptautinę, karuselinę schemą.

Turbūt paskutinis nešvarių pinigų legalizavimo Lietuvoje mados klyksmas yra kredito unijos. Jau pastebėjome, kad kai kurios jų tik tam ir steigiamos, kad nusikalstamai įgytos lėšos būtų legalizuotos iš esmės nenusižengiant įstatymams.

Lietuvos bankas vykdo kredito unijų priežiūrą, tačiau šioms institucijoms nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip komerciniams bankams. Todėl nusikalsti nusprendę asmenys gana lengvai įkuria kredito uniją, ši pasiskolina stambią sumą iš ofšorinės kompanijos kur nors Mergelių salose, kur tie patys verslininkai jau yra padėję savo nelegalius turtus. Per kredito uniją Lietuvoje šios lėšos labai greitai tampa legalios.

- Ar pastaraisiais mėnesiais kredito unijas supurtę patikrinimai yra susiję būtent su neteisėto praturtėjimo tyrimais?

- Šių tyrimų iniciatyva ėjo daugiau iš mūsų, o ne iš Lietuvos banko. Viena iš FNTT funkcijų yra ir ES lėšų neteisėto panaudojimo tyrimas. Pastebėjome, kad nemažai įmonių, siekiančių gauti ES finansavimą, privalo turėti ir savo įstatinį kapitalą, vienu metu jis pradėjo lietis būtent iš unijų.

Ėmę aiškintis pamatėme tokį paveikslą: kažkoks nedidelis „uabas“ įsigijo mažą žemės sklypą su apgriuvusia ferma atokiame rajone. Nors toks turtas geriausiu atveju gali kainuoti kokius 10 tūkst. litų, staiga jis įvertinamas milijonu ar daugiau, o kredito unija už tokią vertybę išduoda ir atitinkamo dydžio paskolą.

Taip tas „uabas“ jau turi solidžią sumą, bet kas bus, kai ši, jokios veiklos nevykdanti firmelė, po metų kitų turės grąžinti paskolą ir dar palūkanas? O pinigai jau iškeliavo į kitą ofšorą. Bet kuris rimtas verslininkas pasakys, kad tas, kuris skolinasi didelę sumą su 10 proc. palūkanų, net neketina šių pinigų grąžinti.

Dabar vykstantys tyrimai dėl kai kurių kredito unijų turbūt nebus pabaiga - tokių problemiškų įstaigų šioje srityje FNTT mato ir daugiau, tad bendras darbas su Lietuvos banku tęsiamas.

Juk bėda yra ta, kad kredito unijos dalija ne savo pinigus, o surinktus iš gyventojų. Jau turėjome vieną didelį „Snorą“, tad galime sulaukti ir kelių „snoriukų“ - įtartina veikla gali būti vykdyta tikrai ne visose kredito unijose, o tik kai kuriose.


Dar viena bėda yra ta, kad paprasti piliečiai savo lėšų juk nepraras - nukentės vėl valstybė, kuri įsipareigojusi kompensuoti visus indėlius iki 345 tūkst. litų vertės.

Manau, kad jeigu nebūtų šio valstybės įsipareigojimo, nė vienas gyventojas neneštų pinigų į unijas. O į jas pinigai ypač ėmė plūsti po „Snoro“ uždarymo, kai kiti bankai už indėlius pradėjo mokėti dar mažesnes palūkanas, o unijos duodavo gerokai daugiau.

Kredito unijų tyrimą FNTT pradėjo labai atsargiai, nenorėdama sukelti sąžiningai dirbančių tokių įstaigų griūties, tačiau jų indėlininkai net nepajudėjo iš vietos. Niekas nepuolė atsiimti savo pinigų. Išsiaiškinome, kad po „Snoro“ istorijos dauguma lietuvių pinigus saugo labai apdairiai - išdėlioja visur, bet tik iki 350 tūkst. litų vienoje vietoje, kad naujo bankroto atveju viską kompensuotų valstybė.

- Ar FNTT atskleista schema rodo, kad Lietuvos bankas, Lietuvos įstatymai pernelyg laisvai ir lengvai leidžia steigtis kredito unijoms?

- Jos kuriasi gana lengvai, bet tai suprantama, žinant tokių įstaigų prigimtį. Kitados kredito unijos buvo  pradėtos kurti kolektyvų bendruomenėse, kad jų nariai esant reikalui galėtų pasiskolinti. Tačiau Lietuvoje kažkas pamatė, kad šis kredito įstaigos modelis yra puiki landa nusikalsti, tam ir buvo panaudota graži idėja.

- Ar šioje grandinėje nusikaltėliais netampa turto vertintojai, kurie tokias fermas įkainoja milijonais ir atveria kelią nešvariems pinigams legalizuoti?

- Žinoma, ir jau yra tyrimų, kuriuose įtarimai pateikti būtent turto vertintojams, kaip bendros sukčiavimo schemos dalyviams. Tokie turto vertintojai įprastai atstovauja nusikaltėliams artimų žmonių įsteigtoms firmoms.

- Kadangi neteisėto praturtėjimo keliai driekiasi nepaisydami valstybių sienų, ar FNTT sulaukia operatyvios ir naudingos paramos iš savo kolegų kitose ES šalyse?

- Nepasakyčiau, kad tas tarptautinis bendradarbiavimas yra toks puikus, kaip kartais mėgsta deklaruoti nebent politikai.

Jeigu mūsų atliekamas tyrimas kelia susidomėjimą ir kitos šalies kolegoms, tai tikrai ne dėl degančio noro padėti. Tokios tarnybos kaip FNTT užsienyje atsišaukia greičiau tada, kai Lietuvos piliečiai nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti ir toje šalyje.

Jeigu tik prašome dokumentų, pažymų apie savo piliečius, kurie kitai valstybei neatnešė nuostolių, atsakymas net iš Latvijos gali užtrukti ištisus mėnesius. Bet aš suprantu kolegas užsienyje - jie irgi paskendę savo kasdieniuose darbuose.

- O ar jums padeda vadinamosiose ofšorinėse, neapmokestinamosiose, zonose dirbanti teisėsauga?

- Visas pasaulis dėl ofšorų problemų turėjo, turi ir turės. Kada jos bus sprendžiamos, negaliu pasakyti nei aš, nei turbūt niekas kitas. Prasidėjus pasaulinei krizei net JAV prezidentas kartu su ES vadovais buvo iškėlę klausimą - ką daryti su ofšorais, kurie labiausiai padeda ne viso pasaulio teisėsaugininkams, o nusikaltėliams, net didžiosios kompanijos savo mokesčius ėmė slėpti ten.

Pasaulio galingieji pasikalbėjo ir tuo viskas baigėsi. Amerikai šis klausimas buvo aktualus gal tik ieškant Rugsėjo 11-osios kaltininkų, aiškinantis, per kokias sąskaitas jie buvo finansuojami. Šiandien pasaulis su tomis zonomis be mokesčių visiškai nebekovoja.

FNTT džiaugiasi, jeigu sulaukia bent atsakymo iš ofšorinėse zonose dirbančių mūsų kolegų, nes dažnai tai yra trečiosios šalys, kurios nėra įpareigotos atsiskaityti Lietuvai. Bet ir tokiu atveju laiškas iki Vilniaus gali keliauti net metus.

O FNTT dominantys asmenys dažniausiai samdo tik brangiausius advokatus, kurie sugalvoja aibes būdų, kaip apsunkinti mūsų tyrimą, labai populiaru vis pakišti mums kokį paskolos lapelį, „įrodantį“ nešvarių pinigų teisėtumą, o tie skolintojai vis dažniau būna užsieniečiai. Deja, bet tokiais advokatais dėl sotesnio gyvenimo yra tapę ir buvę patyrę FNTT pareigūnai, kurių išlaikyti valstybė galbūt nematė prasmės.

- Praėjusią savaitę FNTT viešėję Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai tiek daug klausinėjo apie jūsų agentų kaukes ir antrankius, kad jiems neliko laiko pasidomėti net tarnybą kamuojančiomis problemomis. Kokių bėdų turi FNTT?

- Finansavimo problemų kyla turbūt visur, o apie FNTT galiu pasakyti konkrečiais skaičiais - 2008 metais mūsų tarnyba per metus gavo 29 mln. litų, o pernai - jau tik 21 mln.

Tas 8 mln. trūkumas pirmiausia kerta per mūsų tiesioginę veiklą, nes, pavyzdžiui, tarnybinio automobilio ridos limitas yra vos 70 km per dieną, o vykdant operaciją kartais per dieną tenka išdeginti visą mėnesiui skirtą benziną. Mūsų įtariamieji, kuriuos reikia ir sekti, dažniausiai važiuoja gerais automobiliais ir kur tik nori - štai toks ir skirtumas.

Išties Seimo nariai klausė manęs ir apie kaukes, ir apie antrankius. Diskusija dėl kaukių net neprasidėjo, nes paaiškinau, kad FNTT pareigūnai jų nenaudoja.

Apie antrankius parlamentarams taip pat paaiškinau - mes privalome jais surakinti sulaikytą asmenį tik todėl, kad taip nurodo Konvojavimo taisyklės, o konvojavimą patys ir atliekame. Už pabėgusį įtariamąjį juk atsakytų pats FNTT pareigūnas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder