Galimybė ištrūkti iš Afrikos jūrininkams buvo svarbesnė už pinigus

Užtrukęs reisas

Vakar naktį po daugiau nei trejus metus trukusio reiso iš Kongo grįžę penki klaipėdiečiai jūrininkai pirmiausia skubėjo apkabinti artimuosius.

Po beveik tris paras trukusios kelionės į Klaipėdą sugrįžo laivo "Eko River" įgulos nariai Genadijus Dmitrijevas, Anatolijus Kriatas, Borisas Fanagėjus, Sergejus Anisimovas ir Leonidas Loskotas. Laukti nesumokėto atlyginimo Kongo Bomos uoste liko tik vienas jūrininkas - Alvydas Šimkevičius. Pasak įgulos narių, šis klaipėdietis be pinigų grįžti nenorėjo, nes čia turi skolų.

Vilties nebuvo

Anot laivo kapitono G. Dmitrijevo, vien tik "Eko River" įgulos nariams laivo savininkas Viačeslavas Rodnovas yra skolingas apie 230-240 tūkst. JAV dolerių.

"Angoloje esančio kito tam pačiam savininkui priklausančio laivo įgula su kapitonu Nikolajumi Žuiko kreipėsi į teismą ir bylą dėl atlyginimų išreikalavimo laimėjo. Tačiau daugiau jokių rezultatų iki šiol nepasiekė", - pasakojo G. Dmitrijevas.

Kapitono teigimu, Konge buvę klaipėdiečiai į teismą kreiptis negalėjo, nes Bomoje nebuvę jokios reikiamos institucijos.

"Pinigų neturėjome, nedirbome, laivas buvo areštuotas dėl savininko skolų. Visa įgula suprato, kad patiems iš Afrikos ištrūkti nepavyks, todėl pabandėme pirmiausia susisiekti su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Vaclavu Stankevičiumi, kuris kartu su Užsienio reikalų ministerija mums labiausiai ir padėjo sugrįžti. Vilties atgauti nesumokėtus atlyginimus beveik nėra - mes netgi sutikome grįžti į Lietuvą ir pinigų nebelaukti", - sakė jūrininkai.

Klaipėdiečiai tikino buvę ne pirmieji ir ne paskutiniai, kuriems laivo savininkas nesumokėjo atlyginimų - be kitų Angoloje esančių jūrininkų iš Lietuvos, pinigų laukia ir gruzinų įgula.

Lėšų jūrininkams pargabenti, V. Stankevičiaus prašymu, skyrė Lietuvos Vyriausybė. Į Kongą buvo nuvykęs Užsienio reikalų ministerijos atstovas Marius Petrušonis, kuris susisiekė su Afrikoje buvusiu Belgijos diplomatu ir kartu su juo atvykęs į Bomą padėjo jūrininkams sutvarkyti dokumentus bei grįžti namo.

Bėdos - tik Konge

Namo sugrįžę klaipėdiečiai tikino, jog visos bėdos prasidėjusios tik laivui išplaukus į Kongą.

"Prieš tai dirbome Angolos sostinėje Luandoje. Išplaukdavome į netolimus reisus, po 15-20 jūrmylių. Kur nors toliau - retai. Luandos uoste laukdavome krovinio, jį gavę išplukdydavome, vėliau sugrįždavome. Dirbdami net nepastebėjome, kaip greitai ėjo laikas. Vėliau savininkas paprašė mus nuplukdyti krovinį į Kongą. Tada ir prasidėjo visos problemos", - pasakojo G. Dmitrijevas.

Didžiausią jūrininkų pasipiktinimą sukėlė tai, kad laivas iš Angolos į Kongą buvo išsiųstas be jokių dokumentų. Jų neturėjo ir krovinys.

"Laivas be dokumentų buvo pasiųstas į kitą šalį. Mes tik įplaukėme į uostą ir buvome sulaikyti. Savininkas vietos verslininkui buvo skolingas nemažą sumą pinigų, todėl laivas buvo areštuotas. Pinigų sumokėti baudai ir grąžinti skolai nebuvo, o laivas stovėdamas jų uždirbti taip pat negalėjo", - piktinosi jūrininkai.

Iš pradžių laivo savininkui iškilusias problemas įgulos nariai tikina supratę, laukę, kol viskas bus išspręsta, tačiau pažadus duoti darbo žarstęs savininkas vėliau dingo.

Nebuvo palikti likimo valiai

Pasak jūrininkų, vietos valdžia jiems niekuo padėti negalėjusi, nors Bomos meras jų problemą supratęs.

"Turėjome ten draugų, kurie, pažinodami ne vieną aukštą pareigūną, bandė mums padėti, tačiau buvo bejėgiai. Mūsų laivas buvo areštuotas pagal įstatymus, skola negrąžinta", - pasakojo klaipėdiečiai.

Jūrininkus džiugino tik tai, kad nelaimėje vieni palikti jie nebuvo.

"Mus palaikė visi laivai, kurie ten buvo - ukrainiečių, sirų. Jūreiviška draugystė yra pati tvirčiausia. Jūrininkai iš kitų laivų padėjo mums maitintis. Savininkas atsiųsdavo po 200 dolerių pusei mėnesio. Nusipirkdavome daržovių, mėsos - kokios nors pačios pigiausios. Buvo, kad tekdavo valgyti mažai, tačiau nebadavome", - tikino jūrininkai.

Anot G. Dmitrijevo, šis reisas jam jau buvęs paskutinis, tačiau kiti į Klaipėdą sugrįžę jūrininkai sakė plaukiosią ir toliau.

"Galėtume kitiems jūrininkams patarti nebent tai, ką rašo visi laikraščiai - pirmiausia pasirašyti kontraktą, išsiaiškinti, kas yra šeimininkas ir tik tada plaukti. Mes V. Rodnovą pažinojome, nes kai kurie iš mūsų jam dirbo ne pirmą ir net ne antrą kartą. Visada viską sumokėdavo, ir jokių problemų nebuvo. Jei nebūtume jo pažinoję, galbūt nebūtų taip nutikę", - svarstė jūrininkai.

Giedrė NORVILAITĖ