Geriausias Lietuvos tenisininkas mokslo aukštumų norėtų siekti Amerikoje

Pažintis

Klaipėdietis Denisas Riabuchinas nuo vaikystės iš rankų nepaleidžia teniso raketės. Nors vaikinui vos 17-a, šiemet jis tapo šalies suaugusiųjų teniso čempionato nugalėtoju. Tačiau Denisui šios pergalės negana - jis nori būti geriausias pasaulyje.

Dėl teniso Denisas teigia sutinkantis atsisakyti ne tik meilės, bet ir gyvenimo Lietuvoje. Šio mėnesio pabaigoje sportininkas planuoja net septyniems mėnesiams apsistoti JAV.

"Tai nebus mano pirmoji kelionė. Teniso įgūdžius tobulinau Kroatijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Ten sutikau daug puikių žmonių, tačiau nepuoliau į didžiules draugystes, tai buvo neleidžiama, mat pagrindinis mano išvykų į kitas šalis tikslas - susikoncentruoti žaidimams, - pasakoja pašnekovas.

Ar nesunku skirtis su artimaisiais?

Iš pradžių buvo gana sunku skirtis su šeima, dabar jau pripratau. Bet gaila, kad keliaujant labai sunku išlaikyti draugus. Šiuo metu turiu labai daug pažįstamų, ypač teniso pasaulyje, o tokių, kuriuos galėčiau pavadinti tikrais draugais, yra labai mažai. Su jais tenka bendrauti internetu ir telefonu.

Kas tave pastūmėjo pirmą kartą į rankas paimti teniso raketę?

Tenisą pradėjau žaisti sulaukęs šešerių. Tėvai nuvedė jo pasimokyti. Žaidimas pasirodė įdomus. Užkibau. Dabar neįsivaizduoju savo gyvenimo be šios sporto šakos. Kadaise domėjausi dar ir šachmatais, biliardu, krepšiniu, bet savo pašaukimą atradau būtent teniso kortuose.

Žinoma, būna akimirkų, kai sudvejoju, ar to man tikrai reikia. Bet tokios mintys į galvą šauna retai, dažniausiai po pralaimėtų varžybų. Jos greitai išgaruoja. Tenisas yra mano gyvenimas, tad šį žaidimą reikia tęsti. Be to, man patinka būti dėmesio centre, žaisdamas tenisą, būtent ten ir atsiduriu.

Ar tau pakanka laisvalaikio?

Pasiekus tokių gerų rezultatų Lietuvoje, mano gyvenimas dar labiau pasikeitė. Viskas kuo toliau, tuo griežčiau. Turiu mažai laisvalaikio ir griežtą dienotvarkę - anksti ryte treniruotės, kurios vyskta ne tik teniso kortuose, vėliau masažas, kartą per savaitę - pirtis. Treneriai nustatė netgi laiką, kada turiu eiti miegoti - 22 valandą...

Beveik neturiu asmeninio gyvenimo. Kartais pagalvoju, jog norėtųsi daugiau laisvės, bet prisiminęs tai, ką turiu dabar, savo ateities galimybes, nesigailiu pasirinkęs tenisą.

Šiuo metu treniruojuosi Šiaulių teniso mokykloje, tik savaitgalius leidžiu namuose su šeima bei draugais. Nevaikštau į klubus, nerūkau ir negeriu alkoholio. Turiu save kontroliuoti. Žinoma, per šventes leidžiu sau išgerti taurę šampano. Bet tik tiek. Merginos šiuo metu neturiu. Sunku būtų jai rasti laiko. O jei paprašytų mesti tenisą ir pasilikti su ja, negalėčiau įgyvendinti šio noro. Turiu spręsti galva, o ne širdimi. Kol kas manau, kad nė vienas žmogus nėra vertas, kad dėl jo aukočiau savo karjerą.

Ar žaidžiant tenisą gali užsidirbti, ar kol kas už žaidimą negauni jokio atlygio?

Kol kas, kol esu jaunius, piniginio atlygio negaunu. Tačiau geram žaidėjui patekus į profesionalų lygą, galima gauti daug pinigų.

Kaip reagavo vyresnieji tenisininkai per suaugusiųjų čempionatą, sužinoję, kad juos lenkia vos septyniolikos metų sulaukęs jaunuolis?

Jie žinojo, kad treniruojuosi užsienyje, todėl tai tikriausiai nebuvo labai didelė staigmena. Tačiau žaidimas yra žaidimas, vieną dieną pasiseks man, kitą dieną laimės kažkas kitas. Daug kas priklauso nuo įgūdžių, nuo mąstymo, dar kažkiek - nuo sėkmės. Šiuo metu pagrindinis mano tikslas yra tapti geriausiam pasaulyje...

Kokią vietą tavo gyvenime užima mokslai?

Antrą. Mokslai man svarbiausi po teniso. Mokausi eksternu. Kiekvieną pirmadienį einu į mokyklą atsiskaityti mokytojams. Dabar mokytis tampa vis sunkiau. Didesnis krūvis ir mokytojai daugiau reikalauja. Tokiu būdu mokausi jau nuo septintos klasės, įpratau. Esu dėkingas mokytojams, nes jie yra supratingi, padeda man. Ryšių su buvusiais bendraklasiais nenutraukiau, kai grįžtu į Klaipėdą, būtinai susitinkam. Dabar esu vienuoliktokas, tad truputį gaila, kad mano pasiekimai moksle nėra jau tokie dideli - vidurkis siekia vos septynetuką.

O ką žadi veikti baigęs mokyklą?

Išvažiuoju į Ameriką, tad kuriam laikui su mokslais teks atsisveikinti. Bandysiu žaisti - jei nepavyks, grįšiu, baigsiu dvyliktą klasę. Labai norėčiau studijuoti gerame universitete Amerikoje. Ten sportininkai labai vertinami. Būtų galima žaidimą išmainyti į studijas. Nors nenorėčiau visam gyvenimui palikti Lietuvos ir gimtosios Klaipėdos.

Eglė MASLAUSKAITĖ