Grasinimai plūsta iš namų

Kova su vėjo malūnais

Nuo Norvegijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ nukentėję Lietuvos piliečiai, net išvadinti degradavusiais ar alkoholikais, rankų nenuleidžia - mina Norvegijos institucijų slenksčius, nes jų vaikai jiems svarbūs. Palaikymo jie sulaukia nebent iš „likimo draugų“.

Rankų nenuleidžia ir ne vienai lietuvių šeimai Norvegijoje atstovaujanti advokatė Sandra Latotinaitė, kuriai kasdien tenka susidurti su Norvegijos „vaiko gerovės sistemos“ absurdiškumu. Pavyzdžiui, Gražinos Leščinskienės byloje. Motinai neleidžiama matytis su sūnumi, net neleidžiama pasikalbėti su sūnumi telefonu, nors tokį draudimą gali nustatyti tik apskrities taryba arba teismas.

Netekusi sūnaus globos teisių motina prašė komunos pagalbos priemonių, mat „Barnevernet“ nuolat akcentuoja tokią pagalbą tėvams teikianti. Tačiau komuna G.Leščinskienei atsakė, kad jokių pagalbos priemonių teikti neprivalo.

Teismas motinos ir sūnaus santykiams įvertinti paskyrė psichologinę ekspertizę, tačiau vertinime sūnus nedalyvaus - motinos gebėjimai ir sūnaus poreikiai bus vertinami atskirai.

Močiutei neleidžiama nei matytis su anūku, nei dalyvauti nagrinėjant bylą. Ji prašėsi būti įvertinta kaip galima anūko nuolatinė globėja, tačiau sulaukė atsakymo, kad tai neaktualu, nes neužtikrina geriausių vaiko interesų.

Berniuko motina, močiutė ir advokatė jaučiasi kovojančios su „vėjo malūnais“ ir nesulaukia jokios pagalbos iš Lietuvos institucijų.

Priešintis nepatartina

Nebesitikėdami įveikti Norvegijos teisinės sistemos, vaikus praradę lietuviai vis dažniau pasiryžta „nusikaltimui“ - „pavogti“ vaikus ir išvežti į Lietuvą. Praėjusią savaitę vėl buvo mėginta išvežti du mažylius. Deja, nesėkmingai. Pasekmės: tėvams uždrausta matytis su vaikais, artimiausiu laiku šis draudimas bus formalizuotas, o po to - pradėta nauja byla, dabar jau dėl globos teisių atėmimo. Taip „Barnevernet“ baudžia tėvus už mėginimą susigrąžinti vaikus.

Tarnyba ėmėsi bausti lietuvius ir už tai, kad jie drįsta viešai piktintis šioje šalyje galiojančia „tvarka“. Štai lietuvei Aistei Ramoškienei, iš kurios norvegai sūnų atėmė prieš penkerius metus ir atidavė auginti lesbietėms, norėta uždrausti matytis su sūnumi argumentuojant, kad motina gali mėginti sūnų pagrobti. Jai pavyko įrodyti, kad grobti vaiko ji nesiruošia, tad pasimatymų neuždraudė.

Tačiau „Barnevernet“ priemonių visgi ėmėsi - birželio 2-ąją nuvykusi į vieną iš trijų metinių pasimatymų, A.Ramoškienė visas šešias valandas su berniuku praleido viešbučio kambaryje. Kad mama vaiko nepagrobtų.

Grasinimai, ir kas keisčiausia - iš Lietuvos, jau pasiekia net lietuviams padedančią advokatę S.Latotinaitę. Šią savaitę ji paskelbė buvusi neoficialiai įspėta, kad tinkamai įvertintų grėsmes, kylančias jos šeimos nariams Lietuvoje...

Prezidentas padeda čekams, lietuviams - ne

Teisininkai akcentuoja, kad vienintelis įmanomas problemos sprendimas dabar - dvišalė kolektyvinė sutartis arba dvišalė individuali sutartis, ir tai turi inicijuoti aukščiausio rango Lietuvos pareigūnai - prezidentė arba užsienio reikalų ministras.

Tokiu keliu „santykius“ su norvegais jau aiškinasi Čekija - prezidentas Milošas Zemanas praėjusią savaitę nusiuntė laišką Norvegijos karaliui Haraldui V, kuriame išsakė nerimą dėl brolių Michalkovičių, „Barnevernet“ tarnybos paimtų iš šeimos dar 2011 m., grąžinimo šeimai vilkinimo. Prezidentas perspėjo, kad tai trikdo čekų ir norvegų santykius ir gadina Norvegijos įvaizdį Čekijoje.

„Aš, kaip šeimos tėvas, negaliu tokiems atvejams likti abejingas, - rašė prezidentas. - Bėgant laikui prarandamas brangus tėvų ryšys su savo vaikais.“

Kaip reaguoja Lietuvos valdžios atstovai?

Prezidentės spaudos tarnyba informavo, kad „Norvegija laikosi praktikos nepasirašyti dvišalių sutarčių dėl vaikų interesų apsaugos - šie klausimai sprendžiami vadovaujantis tik Norvegijos įstatymais“. Gal neverta vargintis, nes tų iš tėvų atimtų Lietuvos piliečių - vos 21...

Kelias namo - per kalėjimą?

Šią savaitę Norvegijoje prasidėjo, kaip teigiama, precedento neturintis teismo procesas - teisiama 15-metė, pernai spalį nužudžiusi socialinę darbuotoją iš „Barnevernet“. Mergina savo kaltės net nemėgino slėpti ar neigti. Priešingai - ji teigė, kad jai pagaliau palengvėjo. Teigiama, kad mergaitė jau kurį laiką turėjusi tokių minčių: nusižudyti arba atimti gyvybę kažkam kitam.

Situaciją komentuojantys Norvegijos lietuviai daro išvadą, kad „Barnevernet“ sąmoningai ar nesąmoningai jos globos patekusiems vaikams paliko vienintelį kelią namo - per kalėjimą. Mat dvišalių Norvegijos santykių su Lietuva situacija paradoksali - pasirašytas susitarimas, pagal kurį Norvegija kalinius kuo skubiau grąžina į Lietuvą. Vaikų, deja, neatiduoda. Belieka melstis, kad šiuo „keliu namo“ nepasiryžtų pasinaudoti Lietuvos vaikai.

O tėvai, prarandantys viltį sulaukti pagalbos iš Lietuvos, jau planuoja demonstratyviai įteikti Lietuvos ambasados Osle darbuotojams savo pasus. Jie klausia, kam jiems reikalingi tie pasai, jei tai, kas juose parašyta - Lietuvos piliečius gina ir globoja Lietuvos Respublika, - tėra tik žodžiai.

Sandra Latotinaitė, Lietuviams Norvegijoje atstovaujanti advokatė:

Visi jau pavargę nuo „Barnevernet“ temos, šis žodis daugeliui skamba kaip keiksmažodis. Tačiau kol problema nebus išspręsta, apie ją bus kalbama, patinka tai ar ne.

Aukščiausiems Norvegijos bei Lietuvos atstovams seniai laikas sėsti prie derybų stalo ir rimtai pasikalbėti. Kol Lietuvos valdžia laikysis tokios pasyvios pozicijos, kaip iki šiol, drįstu teigti, įvyks dar ne viena tragedija. Kada pradėsime veikti, gerbiamieji valdžios žmonės?

Niekas nekalba apie karo skelbimą - kalbame apie derybas aukščiausiu, diplomatiniu, lygiu. Dvišalius santykius gadinti būtų neprotinga. Norvegija Lietuvai, kaip ne kaip, labai svarbi - reikia „draugauti“. Ar sąlygų dėl vaikų grąžinimo į gimtąją šalį iškėlimas reiškia dvišalių santykių gadinimą? Nebūtinai. Priklauso nuo to, kaip tos sąlygos bus pateiktos.

Mums taip svarbi 1996 m. Hagos konvencija vis dar nėra Norvegijos ratifikuota. Svarstymas, kiek man žinoma, dabar jau planuojamas rudens sesijoje, tačiau koks bus rezultatas - nežinia. „Norvegiškais“ tempais ratifikacijos procesas gali užtrukti ilgai. Negana to, konvenciją dar reikės inkorporuoti į Norvegijos įstatymų bazę. Be to, Norvegija jau dabar duoda suprasti, kad reikalaus išlygų dėl tam tikrų punktų, tad visiškai neaišku, kokia galiausiai minėta konvencija bus įgyvendinama Norvegijoje.

Problemą reikia spręsti čia ir dabar. Vaikų perdavimui globėjams užsienyje durys neužtrenktos. Tiesa, teisinio reguliavimo nėra, daug teisinių klaustukų, nes praktika skurdi. Tačiau jeigu teisinio reguliavimo dabar nėra, tai nereiškia, kad jis negali atsirasti, ir Lietuvos valdžios reikalas tuo pasirūpinti. Valstybės įsikišimas - Lietuvos garbės reikalas bei viltis ne tik Gabrieliaus, bet ir Viliuko, Jonuko, Nedo, Tito ir kitų vaikų šeimoms.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“