Greit pritrūksime slaugytojų

Greit pritrūksime slaugytojų

Slaugos specialistai, atsivėrus darbo rinkai užsienyje, emigruoja dirbti svetur. Tuo tarpu Lietuvoje greitai senstant visuomenei auga ir slaugytojų poreikis. Deja, šių sparčiai mažėja. Valdžia pavojaus varpų negirdi - turi kitų reikalų.

Krūvis - didelis, atlyginimas - mažas

Sveikatos sistemos pertvarka medikus įstūmė į aklavietę. Veiklos optimizavimas padidino krūvius, sukūrė naujų problemų ir slaugos specialistams.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė akcentavo, jog pagrindinės problemos išlieka dideli slaugytojų darbo krūviai ir mažas uždarbis. Be to, daugelyje įstaigų slaugytojams nepalanki darbo aplinka, nes nėra laiko poilsiui. Dėl to didėja tikimybė suklysti.

„Slaugytojas negali atlikti savo darbo kokybiškai, jei krūvis didelis, - atkreipė dėmesį D.Margelienė. - Nors slaugos specialistai Lietuvoje rengiami gerai, jie sėkmingai emigruoja. Išeina, kad mūsų valstybė tik parengia specialistus kitoms valstybėms - o jos tikrai džiaugiasi Lietuvos slaugytojais.“

Pasak LSSO prezidentės, Lietuvoje vidutinis slaugytojų atlyginimas yra 1500 litų, tačiau ne visos įstaigos išgali tiek mokėti. „O kuris jaunas žmogus dirbs už 1200, 1300 litų atlyginimą? Jam kur kas parankiau tiesiog emigruoti“, - tikino ji.

Prasčiausia padėtis - kaimuose

Pasak D.Margelienės, mūsų valstybėje slaugytojų amžiaus vidurkis didėja, lieka tik priešpensinio ir pensinio amžiaus slaugytojai. Kadangi apskritai visuomenė sparčiai sensta, natūralu, slaugytojų poreikis išauga.

„Tenka susidurti su tuo, kad kaimuose viena slaugytoja turi aplankyti sunkius, garbaus amžiaus ligonius 10 km spinduliu. Tai kiek fiziškai gali pajėgti viena slaugytoja, apie kokią slaugą galima kalbėti?“ - neslėpė apmaudo D.Margelienė ir pažymėjo, jog didesniuose miestuose problemos mažesnės, labiau pastebimos ir greičiau išsprendžiamos.

Tą patvirtino ir Kauno medicinos universiteto klinikų direktorė slaugai Daiva Zagurskienė. Ji teigė, jog su slaugytojų poreikio problema klinikos susidoroja.

„Kadangi mūsų klinikose praktiką atlieka tiek studentai iš kolegijų, tiek iš universiteto, mes išsisukame iš situacijos. Problema nėra tokia aštri kaip rajonuose“, - sakė ji.

LSSO prezidentė D.Margelienė akcentavo, jog prasta padėtis yra Zarasų ir Molėtų ligoninėse.

„Aišku, daug kas priklauso ir nuo įstaigos vadovų, pavyzdžiui, Utenos, Telšių, Mažeikių ligoninių situacija mane džiugina“, - sakė D.Margelienė.

Liksime be slaugytojų

D.Margelienei labiausiai nerimą kelia tai, jog valdžios atstovai vis dar nesuvokia slaugos problemos masto ir nesiima ryžtingų veiksmų jai taisyti.

„Nuolat susitikimuose Sveikatos ministerijoje kalbu, kad Lietuva liks be slaugytojų. Ši karta išeis į pensiją, o jaunimas baigęs mokslus emigruos, - atsiduso ji. - Statistika, kiek išvyko slaugytojų dirbti kitur, yra gana iškreipta. Pernai, vienais duomenimis, skaičiuota 24 000, nors mūsų organizacija pernai turėjo duomenis, kad tik 18 000 slaugytojų. Mes manome, kad slaugytojų šiemet liko tik 16 000“, - liūdnus skaičius atskleidė D.Margelienė ir pridūrė, jog nekuriamos ir naujos darbo vietos.

„Į tų, kurie išėjo į pensiją, vietą nauji slaugytojai nepriimami. Taip taupoma, - ironizavo D.Margelienė. - Tačiau įstaigų remontai nesibaigia, juk ne tik ES lėšos naudojamos, ir iš savo biudžeto pridedama.“

Anot organizacijos prezidentės, slaugytojų niekas negali pakeisti, jokie kompiuteriniai tomografai, kitos technologijos.

„Be to, verta paminėti, jog slaugytojas atlieka 80 proc. paciento priežiūros, tik 20 proc. lieka gydytojui“, - sakė ji.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder