Karybos ekspertai: Kokia bus „taika“?

Geopolitiniai postūmiai

Artėjančių Kalėdų fone vis daugiau pagrįstų ir nepagrįstų spėjimų, aptarinėjant galimus Rusijos – Ukrainos taikos scenarijus. Tačiau Vakarai, Rusija ir Ukraina turi skirtingus interesus bei skirtingus karo pabaigos variantus. Tad pažvelkime, kurie yra pasakų lygio, o kurie arti tikrovės.

Kijevas nuolat pabrėžia, kad Ukraina nedaloma, todėl turi būti priimta į NATO neatskyrus kokios nors teritorijos, įskaitant Krymo pusiasalio. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Krymo atkovoti nepavyks, todėl pusiasalis esą bus atgautas diplomatiniu keliu. 

Iš šalies Kijevo strategija gali atrodyti prieštaringa, siekiama visateisės narystės NATO, tuo pačiu pripažįstant, kad galimybių atkurti teritorinį vientisumą šiuo metu nėra. Mums ši prieštara dėsninga, žvelgiant į istorinę perspektyvą, nepripažįstant Rusijai okupuotų sričių. 

Visiems tikriausiai suprantama, kad kariaujanti, teritorijų nekontroliuojanti valstybė negali būti Aljanso nare. Tą puikiai suvokia Kremlius, todėl visais įmanomais būdais intensyvina Ukrainos miestų ir strateginių objektų bombardavimą ir spaudimą rytų fronte. 

Viešoje erdvėje matyti ir pozityvių karo pabaigos scenarijų. „New York Times“ skelbia, jog Donaldo Trampo grįžimas į JAV prezidento postą gali smarkiai paveikti karo eigą. Tačiau kaip tai gali nutikti, neatskleidžiama. 

Pats Trampas, žadėjęs per 24 valandas sustabdyti karinius veiksmus, dabar kalba tik apie mėginimus tai padaryti. Abejojame, ar pakalbėjęs su Putinu, Trampas pasieks kokių nors permainų karo teatro arenoje.

Pagal kitą scenarijų, Ukrainai būtų suteikiamos saugumo garantijos, kurias užtikrintų Vakarų valstybių koalicija. Šis variantas būtų įmanomas tik tada, jei NATO šalys Europoje imtųsi pilnos atsakomybės, užtikrinant Ukrainos saugumą, nelaukiant, kol viską išspręs Vašingtonas.

Trečias scenarijus numato Ukrainos neutralumą, Rusijai įsipareigojant nepulti kaimyninės šalies. Ukraina savo ruožtu atsisako prisijungti prie NATO ir leisti dislokuoti savo teritorijoje užsienio karius. 

Šaltinis teigia, kad tai realiausias scenarijus, tačiau mūsų įsitikinimu, jis visiškai nerealus: Ukraina jokiomis aplinkybėmis nesutiks nusiginkluoti. Priminsime, kad Maskva reikalauja Kijevo sumažinti kariuomenę iki 50 000 karių. 

Ketvirtas scenarijus numato taiką, kai kurioms Europos šalims dislokuojant Ukrainoje taikdarių kontingentą. Gražus, tačiau taip pat vargiai įmanomas scenarijus. Užvakar Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad gali įsivaizduoti Vokietijos karius Ukrainoje, bet tik po paliaubų. 

„Noriu aiškiai pasakyti vieną dalyką: kol nesibaigs karas, Ukrainos teritorijoje nebus nė vieno vokiečių kario“, – pabrėžė ministras. 

Egzistuoja ir Ukrainos „pergalės“ scenarijus, kuris neva galėtų būti įgyvendintas, Rusiją spaudžiant sankcijomis, o Ukrainoje paskelbiant papildomą mobilizaciją ir didinant karinę pagalbą. 

Scenarijus malonus, bet vėl gi, nerealus. Ukraina, net mobilizavusi jaunuolius nuo 18 metų, nepajėgs viena išlaisvinti okupuotų teritorijų, nes Rusiją remia sąjungininkai: Šiaurė Korėja – ginklais ir gyvąja mėsa bei Kinija – technologijomis ir ekonominio palaikymu.

Neatmetamas scenarijus „Rusijos pergalė“. Tai esą galėtų įvykti Maskvai ir toliau sėkmingai skaldant Vakarų vienybę, tęsiant ardomąją veiklą Europoje, mažinant karinę paramą Kijevui. 

O ką gi planuoja Maskva? 

Norime, kad šią teksto dalį perskaitytumėte įdėmiai. Putinas neseniai pareiškė, kad Vakarų Ukrainos gyventojai nori, kad jų teritorijos grįžtų Lenkijai, Rumunijai ar Vengrijai, nes esą tik Rusija gali būti Ukrainos valstybės teritorinio vientisumo garantas. Putinas priminė, kad Ukraina visas savo žemes gavo po Antrojo pasaulinio karo.

Esą Josifas Stalinas atidavė dalį Lenkijos žemių, tarp jų ir Lvovą, kuriose gyveno 10 milijonų žmonių, dalį „atėmė“ iš Rumunijos, dalį – iš Vengrijos. „Jis atidavė Ukrainai viską. Šia prasme, tik Rusija galėtų būti Ukrainos teritorinio vientisumo garantas“, – sakė V. Putinas.

Putino (SVR, FSB) žinutės kanalizuojamos įvairiausių šaltinių pagalba. Štai kažkoks Rusijos komunistas, režisierius Vladimiras Bortko žiniasklaidai trimituoja, jog karo pabaiga visai arti. Ir tai esą užtikrins ne Donaldas Trumpas ar konflikto įšaldymas išilgai fronto linijos, nes Maskva šiuo keliu neis. FSB kanalas vograuja, kad geriausias karo pabaigos scenarijus – formalus visos Ukrainos perdavimas Rusijos kontrolei.

Tiesa, rusų pergalės džiugesį vėsina SVR vado Sergejaus Naryškino pareiškimas, kad Rusija yra arti „specialiosios operacijos“ tikslų įgyvendinimo, tuo pačiu pripažįstant, kad Maskva nepajėgi užimti ir kontroliuoti visos Ukrainos teritorijos. 

Ką atskleidžia šie Rusijos žvalgybų planai, įdėti į propagandistų bei Putino lūpas? Tai strateginė Kremliaus pozicija, kuria deklaruojama, jog Ukraina – Rusijos projektas.

Maskva pripažįsta diskutuotiną tik vakarinių žemių prigulmybę, tuo pačiu pabrėždama, kad šalies vientisumą gali išsaugoti tik Rusija.

Iš to išplaukia ir Kremliaus „taikos“ scenarijus: Maskva ketina tęsti karą tol, kol okupuos visą Ukrainą arba įlervos į Kijevą pilietinio karo, perversmo ar prorusiškos lėlės pastatymo būdu.

Šiuo klausimu mes negalime turėti net menkiausių iliuzijų, kurių deja, kažkokiais būdais prisivalgę kai kurie Vakarų strategai. Tad net jei ateinančiais metais ir bus pasiektos dalinės paliaubos, lydimos nesiliaujančių apšaudymų ir susirėmimų, papildžiusi gyvosios mėsos ir amunicijos atsargas, Maskvos orda judės pirmyn. Kremlius, tiesiog, neturi jokio kito plano. 

Tą privalome suvokti visi.

Didžioji problema ta, jog Vakarų šalių lyderiai vis dar svaigsta, jog Rusija kažkokiu būdu susipras, kad kariauti neapsimoka, o milijonas driskių mes kalašnikovus per tvorą ir ims siuvinėti gėlytes vaikų drabužėliams. To nebus. 

Rusijos pramonė, visuomenė, pastatyta ant karo bėgių, važiuos tik pirmyn. Ir šiuo metu tai yra pagrindinis Rusijos valstybės ir visuomenės tikslas ir gyvenimo būdas, todėl šalis tęs ekspansiją nesustodama. Milijonai karo ir kraujo ištroškusių barbarų bus eksportuoti naikinti kokios nors kitos šalies. 

Jei dar prisimintume, jog Kremlius prieš invaziją į Ukrainą pareikalavo JAV panaikinti karines bazes Europoje ir grąžinti geopolitines ribas į 1997 metus, pasidarys aišku, jog Maskva nesustos ir šiuo klausimu. Galbūt, tai užtruks laike, tačiau planai lieka planais ir Maskva juos įgyvendina preciziškai kruopščiai.

Be to, Rusija plečia karinės tarnybos populiarinimo programą jaunuolių tarpe, kitaip tariant, ruošia naują patrankų mėsą karui. Putinas paskelbė 2025-tuosius „Tėvynės gynėjo metais“, įdiegiant karinio-patriotinio jaunimo auklėjimo programų tinklą, kurio įgyvendinime ne tik smegenų plovimo veikla, bet ir karinės stovyklos, kuriose vaikai, būsimi kariai, bus mokomi žudymo ir išgyvenimo meno. 

Kaip galima sustabdyti Ordą?

Stabdyti Rusiją galima tik jėga. Dabar. Kolektyvinėmis pastangomis. Įvedus taikdarius, suformavus buferinę zoną; o Rusijai nesilaikant paliaubų, smogiant į karinius objektus driskyne ne tik ukrainiečių, bet ir vakariečių rankomis. Tai ne karo eskalavimas. 

Tai deeskalacija. Trauktis ir delsti nebeturime laiko. Priešingu atveju, Rusiją stabdysime Europoje. Tik kaip šį suvokimą įsriegti Vakarų strategų galvose – mums kol kas pats didžiausias rebusas. 

Tiesą sakant, Ordą jau reikėjo stabdyti, kol ji netapo daugiatūkstantine profesionalių skerdikų ir miestus griaunančių plėšikų armada. Ją galima sustabdyti ir dabar. Kremlius bijo piktų, pasiutusių Vakarų, pasirengusių peržengti raudonąsias linijas. Tačiau kol kas Maskvai sekasi, nes Vakarų civilizacijoje neatsiranda lyderio, kuris pasiryžtų vožtelti Putinui per snukį. 

Europiečiai bijo. 

Rusija neabejotinai bus nugalėta, sustabdyta ir sutriuškinta, tačiau tai reikėjo daryti užvakar, kol Orda su savo kruvinais ir pasmirdusiais kledarais ir batais nepradėjo trypti išpuoselėtų senutės Europos miestų ir kurortų. Trypčiojimais ir pirsčiojimais Berlyne ar Paryžiuje Kremliaus nesustabdysi. Rusiją, beje, reikėtų stabdyti ne tiki vengiant naujų, galbūt net milijoninių aukų, tačiau gelbėjant ją pačią nuo katastrofos. Po pralaimėjimo, kuris neišvengiamas, imperija tikrai subyrės, bus padalinta ir jos neliks pasaulio žemėlapiuose.

Lūžio taškai

Nauji Kinijos ekonomikos veiklos rodikliai lapkričio mėnesį rodo augimą, bet mažmeninės prekybos sulėtėjimą, nepaisant pastangų skatinti išlaidas. Pekinas ruošiasi galimoms antrosios Trampo kadencijos pasekmėms JAV. Lapkričio mėnesio Kinijos ekonomikos augimas buvo lėtesnis nei tikėtasi – 3,3% vietoje prognozuotų 4,6%. 

Sulėtėjimas kinų komunistams netikėtas, nes Pekinas investavo į įvairias programas, skatindamas vartojimą. Kinija ruošiasi galimoms ekonominėms audroms, kuomet pradės veikti Donaldo Trampo administracija, grasinanti muitų Kinijai didinimu.

Tai yra gerai. Turime suvokti, jog JAV ekonominis karas su Kinija, tuo pačiu yra karas su Rusija.

Jungtinių Tautų organizacijos Saugumo Tarybos posėdžio metu Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Vasilis Nebenzia, pareiškė, kad bet kokie karo įšaldymo scenarijai, kurie buvo aptarti per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su Donaldu Trampu ir Emanueliu Makronu, Kremliui yra nepriimtini. 

Sėdi Jungtinėse Tautose kartuvių nusipelniusi atmata, viešai paskelbia, kad Rusija ir toliau naikins Ukrainą, ir tuo posėdis baigtas. 

JAV karinė pagalba turėtų patenkinti Ukrainos ginkluotės poreikius iki 2025 m. pabaigos, praneša JAV Valstybės departamentas.

Būsimasis D. Trampo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keitas Kelogas tvirtina, kad Rusija ir Ukraina yra pasirengusios pradėti dialogą dėl karo užbaigimo, o Donaldas Trampas yra pajėgus tapti tarpininku. Anot pasiuntinio, naujai išrinktas prezidentas gali baigti karą iki 2025 metų pabaigos, nes respublikonui sugrįžus į Baltuosius rūmus, tai bus „puikus laikas“.

Va taip 24 valandų karo nutraukimo garantija, virto 345dienų iliuzija.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pakoregavo savo pažadą išvesti Vokietiją iš Europos Sąjungos ir bendrosios valiutos euro zonos. AfD kurpia kažkokį naują „tėvynių Europos“ modelį – valstybių asociaciją, kuri apimtų bendrą rinką ir „ekonominę bei interesų bendriją“. Partija nori išvesti Vokietiją iš euro zonos ir siekia, kad Vokietija surengtų referendumą šiuo klausimu. Vis gi išstoti iš ES nebūtų paprasta, nes Vokietijos narystė įtvirtinta Vokietijos Konstitucijoje.

Šias Vokietijos kraštutinių dešiniųjų iniciatyvas užvakar pasveikino Elonas Maskas, išreiškęs paramą savo mylimai partijai. JAV prezidento Donaldo Trampo šalininkas, vadinamas jau ir jo lėlininku, „X“ platformoje pareiškė, kad „Tik AfD gali išgelbėti Vokietiją“.

Sunku pasakyti, kas vyksta Masko galvoje ir ko jis siekia. Galbūt, galvoje įvyko trumpas sujungimas ir turtingiausias pasaulio žmogus ėmė įsivaizduoti, jog viską supranta, viską gali, todėl yra tikrasis pasaulio valdovas. 

Prokremlinės AfD perspektyvas Bundestago rinkimuose padidino siaubingas teroro išpuolis Magdeburgo kalėdinės mugės metu. Galbūt, tai sutapimas. Galbūt. Tačiau šis sutapimas nepaprastai palankus Maskvai. Strateginio planavimo požiūriu išpuolis vertintinas, kaip galimai suplanuota poveikio priemonė, tuo tarpu Okamo skustuvų žinovai atsitiktinumų ieško Vangos pasakose.  

FSB sulaikė Uzbekistano pilietį, įtariamą įvykdžius Rusijos radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vado Igorio Kirillovo ir jo padėjėjo Iljos Polikarpovo susprogdinimą. Teigiama, kad 29 metų įtariamasis prisipažino, kad jį „užverbavo Ukrainos specialiosios pajėgos“, buvo pasiūlyta 100 000 JAV dolerių ir kelionė į Europos Sąjungą.

Koks visgi sumanus tas uzbekas, savarankiškai „įvykdęs“ tokią sudėtingą rusų generolo likvidavimo operaciją Maskvoje. Laukiame, kad Kremlius „suras“ šio uzbeko šaknis Lietuvoje.

Mūšio linija

Šią savaitę Ukraina sulaukė masinės Rusijos raketų ir dronų atakos. Kaip tyčia Lietuvos – Ukrainos vyriausybių susitikimo išvakarėse. Nors kai kam atrodo, kad ataka buvo nukreipta būtent prieš Lietuvos politikus ar, kaip skelbia Ukrainos spauda, keršijant už Rostovo prie Dono apšaudymą, mes manome kiek kitaip. 

Prieš masinę ataką, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog „reikia padaryti viską, kad būtų sunaikinti užsakovai, kurie yra Kijeve. Šie užsakovai žinomi. Tai Ukrainos karinė-politinė vadovybė“. 

„Užsakovai“, Medvedevo teigimu, Ukrainos valstybės vadovai, įsakė susprogdinti karo nusikaltėlį ir atmatą jau minėtą generolą Kirilovą. Mūsų duomenimis, rusų žvalgyba gavo prieigą prie visų Ukrainos duomenų apie privačius ir valstybinės reikšmės objektus. Kadangi raketų ir dronų atakos metu taikytasi ir į privačias Kijevo elito rezidencijas, manome, kad tai kerštas už Kirilovo pasiuntimą pas Kobzoną pragaran. 

Spaudos konferencijos metu Putinas pasiūlė atlikti technologinį eksperimentą – XXI amžiaus aukštųjų technologijų dvikovą. „Tegul nustato kokį nors taikinį, į kurį bus pataikyta, pavyzdžiui, Kijeve, ten sutelkia visas oro ir raketinės gynybos pajėgas, o mes ten smogsime „Orešniku“. Ir pamatysime, kas bus“. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokius Putino kliedesius, grasinant apšaudyti milijoninį miestą ir žudyti žmones, apibūdino necenzūriniu žodžiu.

Ukrainos rytų fronte situacija labai sudėtinga. Driskiai, paklodami po 150 lavonų kai kuriose kryptyse per dieną, be perstojo veržiasi pirmyn, dabar jau ir tamsiuoju paros metu. Teigiama, jog Kremlius siekia kuo greičiau išeiti į Luhansko, Donecko, Zaporižės, Chersono administracinių sričių ribas, kas yra užduotis Nr 1. einamajame etape.