Antradienį Smiltynės paplūdimyje keliems poilsiautojams dėl per ilgo buvimo saulėje prireikė medikų pagalbos.
Medikai pastebėjo, kad visuomenėje paplito nuomonė, jog stipriai įdegęs žmogus atrodo pailsėjęs ir paatostogavęs. Iš tiesų reikėtų galvoti apie savo sveikatą ir neatsargaus deginimosi pasekmes organizmui.
Greitosios medicininės pagalbos tarnyba 'Vakarų ekspresui" pranešė, kad jau padaugėjo iškvietimų dėl šilumos smūgių, o ypač dėl nesaikingo kaitinimosi saulėje. Budintys gydytojai griežtai perspėja ilgai besideginančius saulėje dėl rimtų odos nudegimų.
Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis sakė, kad jo gydykla jau laukia gausaus antplūdžio persikaitinusių, saulės smūgį gavusių pacientų. Gydytojas pataria pietų metu nebūti saulėje, dėvėti kepures, nešioti tamsius akinius, ir ypač saugoti vaikus, kadangi jų oda žymiai jautresnė karščiui.
Kalbėdamas apie kremus nuo saulės V. Janušonis teigia, kad jie apsaugo tik odos paviršių, bet nepadeda išvengti saulės smūgio ar rimtesnių odos ligų. Todėl visiems, o ypač hipertonine liga sergantiems žmonėms, pataria geriau būti pavėsyje.
Odos ir venerinių ligų dispanceryje dirbantis daktaras Pragiedrulis Velička "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad vasarą paūmėja alergijų nuo saulės tikimybė. To pasekmė - odos bėrimas, įvairios pūslelės ir spuogeliai. Jie atsiranda nuo besaikio kaitinimosi saulėje, kadangi daugelis užmiršta maksimalų buvimo saulėje laiką - 15 minučių. Mediko teigimu, rimtesnės onkologinės ligos požymiai, taip pat pigmentinės dėmės, apgamai, pasirodo tik po nemažo laiko tarpo - 20-30 metų.
Jūrininkų ligoninė jau priima paūmėjus širdies, kraujagyslių ligoms besikreipiančius piliečius. Gydymo įstaigos vyr. gydytojas Jonas Sąlyga sako, kad tai - karščio įtaka, ir pasakoja kaip apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių.
Gydytojas rekomenduoja, ypač širdies sutrikimų ar padidėjusį kraujospūdį turintiems, gerti daug skysčių, geriausia - vandens ar arbatos, o ne gazuotų, saldžių vaisvandenių. Nepatariama troškulio malšinti alkoholiu, ne jis skatina kraujo tirštėjimą. Skysčiai neleidžia organizmui dehidratuoti (prarasti vandenį),ir kartu skatina prakaitavimą, kuris vėsina kūną.
J. Sąlyga taip pat siūlo valgyti daug daržovių ir vaisių (aišku, nuplautų) - ypač arbūzų. Vaisiuose ir daržovėse yra daug vitaminų, be to, jie atstato kalio, kuris išprakaituojamas, kiekį organizme.
Saulėje būti nepatariama nuo 12 iki 16 valandos. Ypač saugoti reikia vaikus. Verta prisiminti, kad kai kurių rimtų odos susirgimų simptomai pasirodo tik po kelerių metų. Kremai nuo saulės tėra vietinė apsauga, jie apsaugo nuo saulės, bet ne nuo dehidratacijos. O rengtis reikėtų lengvai, saugantis tiesioginių saulės spindulių, nesintetiniais drabužiais.
Taip pat reikia atminti, kad vandenyje ir prie vandens saulė yra kaitresnė, todėl pietų metu paplūdimyje būti yra pavojingiausia. Puikiai įdegti galima ir vakarop, išvengiant susirgimų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą