Kai lankėmės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus uždaroje teritorijoje, įsikūrusioje Valčiūnų kaime, čia girdėjosi specialios gelbėjimo įrangos, pjaunančios į griovį įvirtusio automobilio griaučius, gergždimas, tamsūs liepsnos liežuviai rijo traukinio vagonus. Nors tokie ekstremalūs mokymai šioje teritorijoje vyksta ne kasdien, be praktikos neapsieinama. Ji sudaro didžiąją dalį ugniagesių gelbėtojų studijų.
Darbas garantuotas
Ši profesinio rengimo mokykla kasmet paruošia apie 100 ugniagesių gelbėtojų. Šiemet mokykloje nuotaikos dar džiugesnės - mokymus čia pradėjo pirmoji mergina.
Praktinio parengimo skyriaus viršininko Vaidoto Dievulio teigimu, jaunuoliai, turintys vidurinį išsilavinimą, ugniagesiais gelbėtojais čia tampa per vienerius metus. Turintys aukštąjį išsilavinimą - per du mėnesius.
Į ugniagesių gelbėtojų mokyklą suvažiuoja jaunuoliai iš visos Lietuvos. Daugelį dar prieš mokslų pradžią atsijoja griežtas sveikatos patikrinimas. Sveikata privalo būti ideali. Būtent todėl į tolesnį etapą nepatenka apie du trečdaliai norinčių.
Norintys tapti ugniagesiais paprastai kreipiasi į savo miesto Priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, pastaroji jaunuolius po patikrinimų atsiunčia į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Mokslas jiems nieko nekainuoja, dar mokama ir apie 430 litų siekianti stipendija. Tiesa - su sąlyga, kad po mokslų naujai iškepti ugniagesiai gelbėtojai grįš į tą vietą, kuri išsiuntė mokytis, ir dirbs ten ne trumpiau nei penkerius metus. Taigi darbo vieta mokslus baigusiam ugniagesiui gelbėtojui iš karto garantuota.
Svarbiausia - komanda
Dėl griežtų reikalavimų ir sudėtingo darbo ugniagesiais gelbėtojais įprastai tampa tikri šio darbo entuziastai, turintys energijos, įgūdžių dirbti su komanda, nes be pastarosios ugniagesys gelbėtojas yra niekas.
„Čia mokosi jauni vyrukai, kurie yra labai iniciatyvūs, jėgos turi kaip žvėrys. Užduotį kartais atlieka taip, kad iš inventoriaus nieko nelieka, - juokėsi V.Dievulis. - Kadangi mūsų kursantai važiuoja į realius incidentus, tokios komandos labai praverčia. Pavyzdžiui, gesinant degančią žolę, tas jaunatviškas entuziazmas - tik į naudą.”
Tai, kokiais ugniagesiais gelbėtojais taps šią sritį pasirinkę jaunuoliai, priklauso nuo mokykloje dirbančių dėstytojų. Čia jų darbuojasi per 20. Dėstytojai - puikiai patyrę praktikai. Būtent nuo jų priklauso tai, kaip atrodys inscenizuotos situacijos ir kaip jas spręsti išmoks kursantai.
Kiekvienas dėstytojas - tam tikros srities specialistas. Vieni specializuojasi gesinant gaisrus, kiti - gelbėjant, sprendžiant chemines situacijas, aukštalipybos srityje, ruošiant narus ar kompresoristus ir pan.
„Yra taisyklės, reglamentas, bet gyvenimiška patirtis yra aukso vertės. Ne visada gaunasi taip, kaip vadovėlyje, todėl jų perduodama patirtis yra neįkainojama”, - sakė V.Dievulis.
Sritį pasirenka ir jau dirbantys ugniagesiai. Prireikia dar kelių savaičių, kad jie taptų tam tikros srities specialistais. Kiek ir kokių ugniagesių gelbėtojų prireiks, nusprendžia darbdaviai, kurie mokyklai išsako savo poreikius.
Besiplečianti teritorija
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyrius įsikūręs 44 ha aptvertoje teritorijoje. Ateityje čia ketinama įkurdinti visus mokyklos padalinius.
Neseniai teritorijoje duris atvėrė ir naujas sporto kompleksas. Tai ne tik stadionas, teniso kortai, krepšinio aikštelė, bėgimo takeliai ir t. t., bet ir specialus bokštas, kuriame būsimieji ugniagesiai gelbėtojai treniruojasi su kopėčiomis bei virvėmis.
Sporto komplekse įrengtas ir specialus baseinas, kuriame jau nuo birželio 1 dienos bus rengiami narai ir plaukikai gelbėtojai. Iki šiol jie buvo ruošiami Klaipėdoje. 25 metrų ilgio baseinas, kurio dalies gylis siekia net iki 6 m įrengtas pagal naujausius standartus. Čia taip pat įrengta ir speciali barokamera.
Teritorijoje taip pat yra įsikūręs 56 vietų kursantų bendrabutis, speciali mokomoji gaisrinė. Ateityje ketinama statyti dar vieną bendrabutį.
Dar vienas svarbus aspektas - centro teritorijoje įsikūręs specialus maketų miestelis, kuriame kasdien treniruojasi būsimieji ugniagesiai. Čia įsikūręs gyvenamasis daugiabutis, ūkininko sodyba, elektros pastotė, benzino ir dujų užpylimo degalinė, geležinkelio pervaža, traukinio keleiviniai vagonai ir naftos produktų cisternos, lėktuvo modelis, specialūs degimo teorijos konteineriai. Visi šie specialūs maketai leidžia kursantams pasijusti it realiose nelaimės vietose, kuriose jie mokosi gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir kt.
Remigijus BANIULIS, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius:
Galime pasidžiaugti tuo, kad mumis žmonės pasitiki. Tas pasitikėjimas pelnytas ugniagesių darbu. Tarnyba progresuoja, nežiūrint į visus finansinius sunkumus. Svarbiausia, kad ugniagesiai vis labiau tiki savo tarnyba, savo atliekamo darbo kilnumu. Kita vertus, tas pasitikėjimas įpareigoja. Todėl kartais slegia atsakomybės našta, negalime improvizuoti, įsirėminame į visiškai standartines procedūras.
Džiugu, kad gerėja mokymosi sąlygos. Itin svarbu tai, nuo ko pradeda ugniagesys, kokie įgūdžiai išlavinami, kokios mokymo sąlygos, galų gale ir poilsio sąlygos. Ugniagesių mokykla tai yra pati pradžių pradžia ir norėtųsi tą užtaisą tarnystei įdėti brandų.
Didžiausią rūpestį kelia gaisrų gesinimas kaimo vietovėse. Tai reikalauja didžiulių investicijų, reikia renovuoti merdintį ūkį. Ugniagesio be gaisrinės mašinos galimybės yra visiškai menkos. Tam, kad suefektyvintume gaisrų gesinimo procedūras kaimo vietovėje reikia arba maksimalių investicijų arba reformų. Šiandien stovime reformų išvakarėse. Žinome, kad valstybei nėra lengva ir atliekamų didelių investicijų nėra, todėl iš Europos imamas savanorių pavyzdys.
Šiandien svarbu tai, kad nors yra visokių kalbų, nėra visai blogai. Norisi, kad optimizmas ir tikėjimas progresu, geresne ateitimi, noras kuo kokybiškiau pagelbėti žmogui, neapleistų mūsų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą