Į Alpių papėdę - užsitikrinti paramos

"Vakarų ekspresui" - iš Šveicarijos

Vakar prieš vidurdienį Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus buvo iškilmingai sutiktas Šveicarijos sostinės Berno širdyje - Katedros aikštėje.

Nors teigiama, kad šis apsilankymas Alpių papėdėje esančioje šalyje yra pirmasis oficialus Lietuvos prezidento vizitas į ją nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tai - ne vienintelė priežastis svečiuotis šioje vieną seniausių demokratijų turinčioje centrinės Europos valstybėje.

V. Adamkaus vizitas turi ir pragmatinį pradą. Vienas iš jų - pusantro šimto milijonų litų, kuriuos Šveicarija Lietuvai pasiruošusi skirti įvairiems projektams (sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, švietimo, socialinės sferos ir pan.) įgyvendinti.

Iš viso Šveicarija pasiryžusi mūsų šaliai bei dar devynioms 2004-aisiais į Europos Sąjungą (ES) įstojusioms valstybėms per 10 metų skirti vieną milijardą frankų (apie 2 mlrd. 160 mln. Lt). Lietuvai iš jų 157 mln. Lt atitektų per penkerius metus.

Greičiausiai todėl vizito data irgi pasirinkta neatsitiktinai - lapkričio 26-ąją tokiam Šveicarijos federalinės valdžios žingsniui referendumu turi pritarti šalies gyventojai.

Referendumai vienu ar kitu svarbesniu šalies gyvenimo klausimu - toks pat neatskiriamas neutralumu visame pasaulyje garsėjančios Šveicarijos bruožas kaip ir tūkstančiai bankų ar tonos šokolado.

Pavyzdžiui, būtent gyventojai referendumu atmetė idėją šaliai prisijungti prie Europos ekonominės erdvės, referendumu sugriežtino politinio prieglobsčio suteikimą šalyje bei nepritarė žemės pardavimo užsieniečiams įstatymui.

Taigi ir dar negautųjų Lietuvos milijonų likimas priklauso nuo paprastų šveicarų nuomonės. Manoma, kad idėjai skirti frankus naujosioms ES narėms (pati Šveicarijai šiam blokui nepriklauso) gali būti pritarta.

Tačiau jos iniciatoriai sako, jog koją gali pakišti paprasčiausia psichologija - vienas milijardas frankų net turtingiesiems šveicarams atrodo didelė suma.

"Jei tam tikra suma būtų skiriama atskirai kiekvienai šaliai, dėl to milijardo niekam klausimų nekiltų. Juk niekas neišgyvena dėl Afrikai ar Azijai skiriamų lėšų", - sako Šveicarijos integracijos biuro patarėjas Pjeras de Grafenrydas.

Kita galimo neigiamo balsavimo priežastis - prietarai, neva dėl svetimoms šalims skiriamų lėšų padidės mokesčiai pačioje Šveicarijoje. P. de Grafenrydas teigia, kad tai netiesa - ta būtų biudžeto pinigai, nesusiję su mokesčiais.

Anot jo, galų gale, yra ir opozicinės partijos, kurios bet kokioms iniciatyvoms priešinasi iš principo.

Tačiau net ir neigiamo sprendimo atveju Lietuva ir kitos devynios šalys be šveicarų pinigų neliktų. P. de Grafenrydas sako, kad įmanoma minėtas lėšas skirti ir kiekvienai šaliai atskirai, be jokio referendumo.

Lietuvos atstovai teigia esantys pasiruošę šveicarams jau dabar pristatyti planus, kaip būtų panaudojama jų parama.

Tai ne vienintelė sritis, kurioje siekiama užsitikrinti Šveicarijos paramą - jos teigiamų atsiliepimų tikimasi stojant į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, kurioje šveicarai užima tvirtas pozicijas, ir į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją OECD. Galų gale, Lietuvai svarbi atominės energetikos srityje daug nuveikusios Šveicarijos nuomonė.

Šiuo metu Šveicarija pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje užima 12-ą vietą, nusileisdama ir kur kas ekonomiškai silpnesnėms Latvijai bei Estijai. Metų pradžioje šveicarų investicijos siekė 446 su puse milijono litų. Daugiausia jų - 348,2 mln. Lt - teko apdirbamajai pramonei.

Beje, šiais metais Lietuva ir Šveicarija mini net dvi draugystės sukaktis - lygiai prieš 85 metus buvo užmegzti abiejų šalių diplomatiniai santykiai, o prieš 15 metų - atkurti.

Tomas GUKAUSKAS