Į Klaipėdą vėl plauks raketa

Vandens keliai

Šiemet birželio mėnesį po ilgos pertraukos į Nidą vėl reguliariai pradės plaukti "Raketos" tipo keleivinis laivas "Aistė". Eksperimentinis reisas planuojamas gegužės mėnesį.

Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad direkcija su Trakuose registruota UAB "Nemuno linija" pasirašė ketinimų protokolą. Pagal jį pastaroji ir perims maršrutą Kaunas - Nida.

Keleivinė laivyba buvo sustojusi

Iki šiol jau kelerius metus iš Kauno į Klaipėdą nebeplaukė joks keleivinis laivas. Tiesa, pernai sezono metu iš Kauno į Nidą plaukė Vidaus vandens kelių direkcijos laivas "Deima", tačiau jis - ne toks greitas kaip raketa, iki Nidos jis plaukdavo kone septynias valandas.

Paklaustas, kodėl pati direkcija atsisako minėto maršruto, G. Labanauskas atsakė, jog ji rūpinasi tik tuo, kad būtų išsaugoti reikiamo lygio vidaus vandens keliai, o keleivių vežimu ji negali užsiimti.

"Mes ryžomės atgaivinti šį maršrutą norėdami parodyti, kad tokia vidaus vandens kelių laivyba, kokia buvo anksčiau, galima ir dabar, kad yra keleivių, norinčių plaukti tokiu maršrutu, kad laivybos sąlygos yra normalios", - sakė G. Labanauskas.

Plauks du laivai

UAB "Nemuno linija" direktorius Alfredas Eitutis "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad "Raketos" tipo laivas "Aistė" jau šiemet birželio mėnesį pradės plaukti iki Nidos ir Juodkrantės. Tačiau, pasak jo, jeigu bus užsakymų, jis kursuos ir iki Klaipėdos. Raketos greitis - 70 km per valandą, ji gali plukdyti 58 keleivius. Beje, "Aistės" kapitonas yra tas pats, kuris šia raketa plaukiojo prieš daugelį metų.

Be raketos, į Nidą dar kursuos ir keleivinis "Polesės" tipo greitaeigis laivas "Kristė", kurį "Nemuno linija" nusipirko iš baltarusių. Jis irgi yra ant povandeninių sparnų, tačiau priklauso šiek tiek žemesnei laivybos klasei nei raketa ir yra skirtas plaukioti sekliais vandenimis. Jo greitis - 70 kilometrų per valandą, gali plukdyti 52 keleivius.

Reisai bus reguliarūs. Planuojama, kad bus plaukiama iš Kauno kiekvieną dieną, išskyrus antradienius ir ketvirtadienius.

Plaukios mariomis

Ateinančiais metais "Nemuno linija" žada paleisti dar vieną raketą "Lina", turinčią didesnius sparnus ir dėl to negalinčią plaukti Nemunu. Ji bus dislokuojama Nidoje ir plaukios tik Kuršių mariomis. Tuomet gali atsirasti ir reguliarūs raketos reisai į Klaipėdą.

"Nemuno linija" šiuo metu iš viso turi 4 keleivinius laivus. Be minėtų, - dar ir "Zaria" tipo laivą "Gintė".

Beje, tokio tipo keleivinis laivas "Delvis" yra ir Klaipėdoje. Pernai iš Nidos juo buvo plukdomi turistai vokiečiai.

Pirko iš gailesčio

Paklaustas, kodėl ryžosi atgaivinti senus legendinius laivus ir jų maršrutą Klaipėdos krašto link, A. Eitutis atsakė: "Jeigu jūs kada nors plauksite juo, įsitikinsite, jog aplinkui yra toks grožis, kurį reikia pamatyti".

Pasak A. Eitučio, raketas jis nusipirkęs iš gailesčio, kad jos nebūtų supjaustytos į metalo laužą. Pats jis nesąs laivininkas yra baigęs Dailės akademiją.

Upių laivyną sugriovė privatizacija

Žinia, sovietiniais laikais raketos ir keleiviniai laivai iš Kauno ir į Nidą, ir į Klaipėdą plaukdavo gana dažnai. Buvęs vienos raketos kapitonas Vygantas Gimžauskas, dabar jau šešerius metus dirbantis Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje, teigia, kad prasidėjus privatizacijai viskas sugriuvo, nutrūko tokie kažkada buvę labai populiarūs maršrutai į Nidą, Klaipėdą, o laivai buvo išparceliuoti.

Sovietmečiu buvęs susivienijimas "Nemuno upių laivininkystė" po privatizavimo tapo AB "Nemuno laivininkystė", o dabar beliko merdinti UAB "Nemuno laivininkystė".

Ir tą raketą, kuria plaukiojo V. Gimžauskas, kaip ir kitas, "Nemuno laivininkystė" pardavė privačiai Lenkijos kompanijai.

Pasak pašnekovo, Lenkija ėjo panašiu keliu - iš pradžių savo laivyną pardavė Turkijai, kad plaukiotų Juodąja jūra, o paskui vėl jį kūrė supirkdama laivus ir iš Lietuvos. Dabar buvusios Lietuvos raketos, pasak V. Gimžausko, puikiausiai tarnauja lenkams: jie plukdo jomis keleivius į jūrą.

Sovietmečiu klestėjo

Pasak buvusio kapitono, iki 1990 metų rytais iš Kauno Klaipėdos krašto link viena po kitos išplaukdavo net trys raketos, o iš Nidos tos pačios dienos rytą viena raketa išvykdavo į Kauną.

V. Gimžausko raketa nr. 3 plaukdavo maršrutu Kaunas - Nida - Klaipėda. Buvo reguliarūs reisai, laivas sustodavo Jurbarke, Tilžėje, Rusnėje. Buvęs kapitonas sako, jog žmonių tuo maršrutu anais laikais plaukdavo gana daug. Kartais būdavo tiesiog spūstys. Kai Neringos, Juodkrantės poilsio namuose keisdavosi poilsiautojų pamainos, raketoms tekdavo daryti net po du reisus.

Raketa, esant normalioms oro sąlygoms, iš Kauno iki Nidos būdavo nuplaukiama per 3,5 valandos, o iki Klaipėdos - per 4 valandas.

Brangus malonumas

Greitaeigių keleivinių laivų reguliari navigacija šiuo maršrutu, pasak V. Gimžausko, nutrūko 1995 metais. Kurį laiką dar plaukė viena raketa, o paskui nebeliko ir jos. 1998 metais buvo dar organizuotas bandomasis raketos reisas į Palangą. Paaiškėjo, kad jos reisai negali būti rentabilūs ir dėl meteorologinių sąlygų. Jeigu bangų aukštis - 1,5 metro, raketai plaukti jau draudžiama. Be to, iškilo ir laivo švartavimo Palangoje problema, mat nėra tam pritaikytos vietos.

Pasak V. Gimžausko, iš viso šiuo metu Lietuvoje yra likusios dvi raketos, kurias nusipirko A. Eitutis. Raketos yra registruotos Vidaus vandenų laivybos inspekcijos registre. Viena jų, pastatyta 1960 metais, yra seniausia Lietuvoje turėta raketa, visą laiką plaukiojusi Kauno mariose. O kita yra pastatyta 1962 metais.

Iš Kauno nuplaukti iki Klaipėdos ir grįžti atgal, esant normalioms sąlygoms, raketai reikia iki 1300 litrų dyzelino ir 20 litrų tepalo. Todėl V. Gimžauskas abejoja, ar būtų naudinga šiems laivams į Klaipėdą ar Nidą plaukti pagal grafiką. Jeigu jis būtų patvirtintas, tada reikėtų plaukti netgi esant 2-3 keleiviams, o tai jau esą neracionalu.

Dalia BIKAUSKAITĖ