Į Lietuvą grįžęs jaunimas: Galimybių šalis - ne už jūrų marių

Į Lietuvą grįžęs jaunimas: Galimybių šalis - ne už jūrų marių

Užsienyje mokslus baigęs jaunimas noriai grįžta į Lietuvą. Jie tvirtina, kad čia kur kas lengviau būti pastebėtam ir įvertintam nei emigrantų pamėgtose šalyse.

Medeina Čijauskaitė, Rūta Mačiulytė ir Lukas Savickas - užsienio aukštųjų mokyklų absolventai, prieš metus grįžę į Lietuvą. Šiuo metu jaunuoliai pagal programą „Kurk Lietuvai“ darbuojasi įvairiose valstybinėse institucijose.

Išvyko tam, kad sugrįžtų

M.Čijauskaitė, R.Mačiulytė ir L.Savickas kaip sutarę tvirtino, kad studijuoti į užsienį išvyko žinodami, jog pasibaigus mokslams grįš į Lietuvą.

R.Mačiulytė ir L.Savickas studijavo Jungtinėje Karalystėje, Jorko universitete. Rūta išvyko studijuoti socialinės politikos, o Lukas - Politikos ir tarptautinių santykių.

Medeina, baigusi bakalauro studijas Lietuvoje, išvyko į Olandiją mokytis politinės komunikacijos. Magistro laipsnį ji įgijo studijuodama net trijose pasaulio vietose: Olandijoje, Danijoje ir tolimojoje Australijoje.

L.Savickas bakalauro studijomis taip pat neapsiribojo. Europos viešųjų reikalų magistrantūrą jis baigė Olandijos Mastrichto universitete.

Kuo jaunuolius suviliojo studijos užsienyje? R.Mačiulytė buvo atvira, kad į užsienį išvykti pastūmėjo aplinkybės. Tėvai nepritarė dukros norui studijuoti aktorystę ar žurnalistiką, todėl ji ryžosi „atitrūkti“ ir studijuoti, „ko širdis geidžia“. Iš pradžių Rūta stojo į viešųjų ryšių specialybę, bet likimas iškrėtė pokštą. Studentų grupė nebuvo suformuota, todėl teko rinktis socialinę politiką.

L.Savickas ir M.Čijauskaitė pasakojo norėję pasisemti patirties svetur, praplėsti akiratį ir tuomet grįžti į Lietuvą.

„Visada buvo artimesnis ryšys su Lietuva. Viena vertus - tai galimybės, kita vertus - noras duoti kažką šiai jaunai valstybei. Prisidėti prie jos kūrimo, nes šiandien jis dar vyksta“, - Tėvynės traukos priežastis vardijo L.Savickas.

Jam antrino ir R.Mačiulytė. Ji pasakojo, kad tik išvykusi suprato, kiek daug jai reiškia Lietuva.

„Man nuolat norėjosi namų. Dirbau su lietuvių bendruomene. Galbūt iš čia daugiausiai ir kilo tie jausmai, nes tu matai, kaip lietuviai nori būti kartu, nori susivienyti, tik jiems trūksta bendro vardiklio. Kai būdamas svetur įsitraukti į lietuvių bendruomenę, natūraliai visos lietuviškos šventės tampa kur kas svarbesnės, nei buvo iki šiol. Apsisprendžiau grįžti tada, kai supratau, kad gerąją patirtį galiu pritaikyti Lietuvoje. Diena iš dienos pradėjau galvoti, kad vieną ar kitą dalyką būtų galima pritaikyti čia. Tada supratau, kad jau metas grįžti“, - šypsojosi Rūta.

M.Čijauskaitė tvirtino, kad į Lietuvą grįžti verta. Pirmiausia dėl to, kad čia kur kas lengviau būti pastebėtam ir įvertintam.

„Mane motyvavo grįžti buvusios amerikiečių redaktorės žodžiai. Ji sakė: „Tokių kaip tu Niujorke yra be galo daug. Galbūt tu ten ko nors pasieksi, bet kur kas daugiau gali duoti Lietuvai. Jai reikia tokių kaip tu“, - prisiminė Medeina.

R.Mačiulytė pridūrė, kad Lietuva yra galimybių šalis. „Kiek Lietuvoje žmonių? 3 milijonai. Čia mes turime dvidešimtkart daugiau šansų pasiekti tai, ko norime“.

Nedarbo nebijo

Šiuo metu jaunuoliai yra programos „Kur Lietuvai“ dalyviai ir darbuojasi viešajame sektoriuje. R.Mačiulytė dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, M.Čijauskaitė - Seime, L.Savickas - VšĮ „Investuok Lietuvoje“.

Programa baigiasi rugpjūčio mėnesį. O kas paskui? Ar nebaisu jaunimui nerasti darbo?

Jaunuoliai tvirtina į situaciją Lietuvos darbo rinkoje žvelgiantys optimistiškai.

„Manau, kad jei esi savo srities profesionalas, gali įsitvirtinti bet kur. Žinoma, galbūt iš dalies tai ir loterija, sėkmė. Tačiau išeitis visada yra: blogiausiu atveju gali bandyti steigti savo verslą. Svarbiausia yra iniciatyva“, - įsitikinusi Medeina.

R.Mačiulytė akcentavo, kad skųstis galima tik tada, kai iš tiesų nepasiseka: „Gal kas nors skundžiasi nepagrįstai. Jei nesi bandęs - negali skųstis. Tai tiesiog nesąžininga. Aišku, aš nesakau, kad žmonės būtinai turi pasilikti Lietuvoje. Važiuokite, jei norite pamatyti pasaulio. Pamatykite ir tada sugrįžkite, nes tik išvažiavęs pamatai, kaip myli Lietuvą. Taip nutiko ir man“.

O ką turi valdžia padaryti, kad jaunimas neišvyktų? Rūta sako, kad pirmiausia reikėtų sukrusti rajonų savivaldybėms - pasistengti, kad į didmiesčius išvykstantis jaunimas grįžtų.

„Mes dažnai girdime, kad išvykstantieji nenori grįžti. Bet negirdime, ką regionų savivaldybės siūlo, ką daro, kad jie sugrįžtų“, - sakė R.Mačiulytė.

Pasak jos, norint, kad jaunimas neišvyktų, svarbu užtikrinti, kad baigę mokslus jaunuoliai atrastų vietą darbo rinkoje. Pirmiausia reikia pradėti nuo profesinio orientavimo mokyklose: „Nieko naujo nepasakysiu - man atrodo, kad trūksta nuoseklesnio profesinio orientavimo. Kad žmogus, prieš eidamas į darbo rinką, pagalvotų, kur eina. Mes turime daug teisininkų, vadybininkų. Tačiau mokiniai mažai susimąsto apie kitas profesijas. Pavyzdžiui, ar daug tokių, kurie galvoja apie geodeziją ar darbą gerinant gatvių, kelių infrastruktūrą? Tu mokykloje net nesi informuojamas apie profesijas, kurių reikia“.

O štai L.Savickas ir M.Čijauskaitė pataria pernelyg nesureikšminti to, kad jaunimas išvyksta studijuoti kitur. L.Savickas įsitikinęs, kad Lietuva sparčiai tobulėja ir tampa patrauklesnė jauniems žmonėms.

„Aš į viską žiūriu daug paprasčiau. Pirmiausia žmonės turi jaustis laisvi - laisvi išvažiuoti ir laisvi sugrįžti. Mes neturėtume jų bandyti suvaržyti ir spausti grįžti. Svarbiausia, kad čia jiems būtų sudarytos galimybės tobulėti. Manau, mes judame daugiau ar mažiau teisinga linkme. Dalis žmonių mato tik tai, kas blogai. Bet reikėtų pažiūrėti ir pasidžiaugti, kaip pagerėjo mūsų gyvenimas, kaip pasikeitė miestai, kaip kasdien nuveikiame vis daugiau. Mes, be abejonės, tobulėjame“, - sakė L.Savickas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder