Gamtosauga
Rusijos ir Vokietijos susitarimas tiesti dujotiekį per cheminio ginklo kapinėmis virtusią Baltijos jūrą išjudino visą grandinę valstybių.
Savaitgalį vykusioje trijų Baltijos šalių parlamentinėje Asamblėjoje pasirašytu dokumentu išreikšta baimė, kad galimos dujotiekio tiesimo pasekmės po 15 metų Baltijos jūrą gali paversti mirusia.
"Jūroje yra palaidota 380 tūkst. tonų cheminio ginklo, tačiau nei Rusija, nei Vokietija dar nepaaiškino, ar šių valstybių planai tiesti dujotiekį Baltijos dugnu nesukels aplinkosauginės katastrofos. Todėl priimta rezoliucija, kuria raginama suteikti išsamią bei detalią informaciją ir išgirsti mūsų būgštavimus", - "Vakarų ekspresui" vakar sakė Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Valerijus Simulikas.
Taiso klaidą
Vieneriems metams pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai, kuri vienija Lietuvos, Latvijos bei Estijos parlamentus, perėmė mūsų valstybė.
Savaitgalį Taline vykusiame Asamblėjos posėdyje aktualiausias buvo dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo klausimas.
Visų trijų valstybių politikai pripažino, kad Rusijos ir Vokietijos planai įgyvendinti grandiozinį energetinį projektą Baltijos jūroje yra "pramiegoti", kadangi abiejų minėtų valstybių bendrovės jau pasirašė reikiamas sutartis.
"Tai pripažino ir mūsų parlamento vadovas Artūras Paulauskas. Traukinys nuvažiavo, tačiau pro šalį dar rieda jo vagonai, į kuriuos bandysime įšokti. Didžiausios pretenzijos dėl pavėluotos reakcijos reiškiamos trijų Baltijos valstybių Ministrų Tarybai. Ypač po to, kai paaiškėjo, kad apie Rusijos ir Vokietijos planus daug anksčiau žinojo Europos Sąjungos struktūros. Tik apie tai kalbama buvo tyliai", - pasakojo V. Simulikas.
Nors ir galimai pavėluotai, tačiau savaitgalį priimta rezoliucija buvo kreiptasi į Baltijos jūros regiono valstybių parlamentus, Baltijos Ministrų Tarybą ir tarptautines organizacijas.
Asamblėja prašo atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir imtis visų priemonių, kad planuojant Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį pagal tarptautines konvencijas būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
Baltijos Asamblėjos pozicijai jau pritarė Lenkija bei dar penkios Šiaurės Tarybai priklausančios Skandinavijos valstybės.
Baugina nežinia
Daugiausiai nerimo kelia ne tik tai, kad kol kas tiksliai nėra žinoma, nei kur, nei kiek Baltijos jūroje yra palaidota po Antrojo pasaulinio karo likusio cheminio ginklo, bet ir galimos ekologinės katastrofos likvidavimo klausimas.
Anot Asamblėjos posėdyje dalyvavusio pajūryje išrinkto parlamentaro Raimundo Palaičio, nerimą kelia jokios praktikos, likviduojant tokio masto cheminę avariją Baltijos jūroje, nebuvimas.
"Ypatingai baugu dėl povandeninių minų ir dėl cheminio ginklo, kurio metalines kapsules jau yra paveikusi korozija. Be to, toks ginklas dėl povandeninių srovių nuolat dugnu keliauja, tad nutiesus vienoje vietoje dujotiekį negali būti garantuotas, kad po kurio laiko šalia jo neatkeliaus ir cheminis ginklas", - "Vakarų ekspresui" sakė Seimo narys.
Jis teigė, kad politikus ramina nors viena aplinkybė - dujotiekio tiesimo sutartį pasirašiusioje Vokietijoje yra įdiegti labai griežti gamtosauginiai reikalavimai, ko negalima pasakyti apie Rusiją.
Nei V. Simulikas, nei R. Palaitis teigė negavę informacijos, kiek ir kuriose vietose yra išlikę cheminio ginklo šalia Lietuvos. Žinoma, kad didžiausia jo koncentracija - ties Suomija, Danija, sąsiauriuose bei netoli ekonominių Lietuvos vandenų. Tačiau tokia informacija yra tik spėjamojo pobūdžio, o tai politikus ir neramina.
Bijo šantažo ir blokados
Dar vienas opus klausimas - energetikos srityje, mat ir čia Rusija bei Vokietija dar nėra pareiškusios jokios pozicijos Baltijos valstybių atžvilgiu.
"Neaišku, ar į šias valstybes, Suomiją ar kitur yra numatyta nutiesti atšakas iš jūros į žemyną. Mums nerimą kelia tai, kad Rusijai ignoravus Lietuvą ir esant dujų trūkumui, gali atsirasti šantažo bei energetinės blokados faktoriai", - pasakojo V. Simulikas.
Pasak R. Palaičio, Lietuva bandys kalbėtis, kad į mūsų šalį iš Baltijos jūros dugnu besidriekiančio dujotiekio eitų atšaka. Tokius pačius raginimus planuoja atlikti ir latviai. Tačiau tai - tik kalbos, nes nėra pasirašytos jokios sutartys.
Apibendrinus situaciją nuspręsta Rusiją ir Vokietiją paraginti laikytis visų pasirašytų gamtosauginių tarptautinių konvencijų bei stebėtojais pakviesti Šiaurės valstybių Tarybą bei Baltijos jūros regiono valstybes.
Asamblėjos posėdyje dalyvavę Rusijos atstovai, mokslininkai, politikus patikino, kad pastabos būtinai bus perduotos aukščiausioms minėtų dviejų valstybių institucijoms.
Signalą apie grįžtamąją Rusijos ir Vokietijos reakciją tikimasi gauti kitų metų sausio pradžioje, kuomet į posėdį turėtų rinktis Baltijos jūros valstybių parlamentinis komitetas.
Baltijos šalių parlamentus vienijanti Asamblėja buvo įsteigta 1991 metais.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą