Intelekto testai: esame vidutiniokai ar save nuvertiname?

Dar 2014 metais internete pasirodė vidutinio Europos intelekto koeficiento (IQ) žemėlapis. Jame Lietuva atrodė nekaip - mus lenkė Baltijos valstybės ir nemažai Europos šalių. 

Senojo žemyno valstybių IQ tyrimus yra vykdę ir psichologai, ir politologai - jų darbais ir remiamasi lyginant šalis. 

Vis dėlto intelektą nurodantys žemėlapiai sulaukia gana daug psichologų, sociologų bei intelekto tyrėjų kritikos.

Europos IQ žemėlapis dar 2007-aisiais buvo sudarytas pagal vokiečių psichologo Hainerio Rindermano (Heiner Rindermann) tyrimą.

Mokslininkas jame rėmėsi kiekvienoje šalyje atliktais intelekto koeficiento tyrimų rezultatais ir bandė nustatyti vidutinį kiekvienos šalies gyventojų intelekto koeficientą.

Vėliau duomenys buvo patikslinti remiantis britų psichologo Ričardo Lyno (Richard Lynn) ir suomių mokslininko Tatu Vanhaneno (Tatu Vanhanen) atlikta intelekto koeficiento tyrimų 113 šalių analize.

Remiantis jų paskelbtais duomenimis, vidutinis lietuvio intelekto koeficientas siekia 94, latvio - 96. 

Žemiausi rodikliai - Albanijoje (82), Juodkalnijoje (86), Turkijoje (89). 

Daugiausiai balų priskirta Suomijai (101), Estijai, Olandijai, Šveicarijai (po 100).

Pastebėta, jog aukštesni rezultatai priskirti Vakarų Europai (95-99), išskyrus Portugaliją (94), o žemesni - buvusioms Sovietų Sąjungos šalims.

Vis dėlto tokie įvertinimai specialistų kritikuojami dėl patikimumo.

Šie duomenys buvo paskelbti 2014.09.13

Kas yra tas intelekto koeficientas?

Psichologai aiškina, kad 100 balų yra laikoma statistiniu vidurkiu, kurį pasiekia 50 proc. žmonių.

„Kita daugmaž sutarta riba – 15 balų yra vienas standartinis nuokrypis, t. y. jei jūs pasiekiate 115 balų, aplenkiate apie 84 proc. žmonių.

Jeigu pasiekiate 130, aplenkiate 98 proc. žmonių.

Nuo 145 balų prasideda statistinės išimtys. Taigi nuo šios ribos prasideda mažiau nei 1 proc. Iš esmės standartinėje psichologijoje ir taikomi testai, kurie intelektą matuoja maždaug iki 145 balų, kadangi gautinę ribą nustatyti yra sunku.

Mat vidutinio intelekto žmonių yra daug, atlikti patikimus tyrimus su jais įmanoma ir jų intelektas išmatuojamas gana tiksliai.

Atlikti tyrimus su didesnį intelektą turinčiais žmonėmis jau sunkiau, kadangi jų nėra daug. 

162 balų intelekto koeficientą turinčių žmonių yra gerokai mažiau nei 1 proc., tačiau dėl sunkumų gauti patikimą statistiką.

Mokslininkai, svarstydami, kas yra intelektas, apsistojo ties instrumentiniu jo apibrėžimu – esą intelektas yra tai, ką matuoja testai. 

Paprastai šiais testais matuojamos tik kelios intelekto rūšys – matematinis, erdvinis ir kalbinis, tačiau daugybė intelekto rūšių nematuojama, pavyzdžiui, socialinis, t. y. sugebėjimas bendrauti.

Žmogus gali turėti labai aukštą intelektą, bet būti visiškai kvailas bendravimo situacijose, neturėti empatijos, nesuprasti kito žmogaus. 

Taip pat neįtraukiamas muzikinis intelektas, kinestetinis, kuriuo pasižymi akrobatai ir sportininkai, psichologinis, kuriuo pasižymi dvasininkai, psichologai, jogai. 

Taip pat šie testai matuoja reakcijos greitį, t. y. kaip greitai žmogus atlieka užduotis, rodo žmogaus sugebėjimą manipuliuoti sąvokomis, skaičiais, sudėtingomis sistemomis, tačiau nekoreliuoja su kūrybiškumu. 

Pasirodo, daug kūrybiškų žmonių, kurie sukūrė kažką ypatinga, sugalvojo genialią idėją paliko pėdsaką pasaulyje, nebūtinai turėjo labai aukštą intelektą. 

Mat jei žmogus genialus, bet lėtas, jo intelektas pagal šiuos testus bus žemas“, - aiškino pašnekovės. 

Psichologų teigimu, pagal šį testą aukštą intelektą turintis žmogus gali būti sėkmingas tam tikrose srityje – jis gali būti geras mokslininkas, programuotojas, vertėjas, verslininkas, bet visiškai nebūti genijus, kuris kažką sukurs. 

Tarkime, tarp psichologų nėra daug žmonių, kurių aukštas šis intelektas, o tarp fizikų tokių žmonių daugiau, nes jų matematinis, erdvinis intelektas, priešingai nei psichologiją besirenkančių žmonių, yra aukštas. 

Taigi tai yra vienpusis gebėjimas, kuris visai nebūtinai lemia žmogaus gyvenimo sėkmę. 

Sėkmingas žmogus gali būti tik toje srityje, kurioje šių gebėjimų reikia. 

Tuomet jis visko pasieks labai lengvai ir greitai. 

Taigi, viena vertus, žmogus iš tiesų turi galingą instrumentą, tačiau labai svarbu gyvenime pasirinkti tokią sritį, kurioje jį bus įmanoma pritaikyti. 

Kai kuriose srityse jis visiškai nepritaikomas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder