Antradienį EPA Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikė ieškinį K.Trečiokui ir aplinkos viceministrui Algirdui Genevičiui. Asociacija siekia, kad abu politikai paneigtų savo teiginius apie tai, jog asociacija netinkamai tvarkė atliekas ir tiesiog išleido pinigus. Esą ši informacija neatitinka tikrovės, žemina asociacijos reputaciją ir daro žalą elektroninių atliekų tvarkymo sistemai.
Vakar surengtoje spaudos konferencijoje aplinkos viceministras A.Genevičius pateikė faktus: 2012 m. EPA neįvykdė valstybės nustatytų atliekų tvarkymo užduočių ir nesutvarkė 1677 t, 2013 m. - 4838 t, 2014 m. - 2939 t atliekų. Valstybei padaryta žala siekia 3,6 mln. eurų.
A.Genevičius taip pat atskleidė, kad grasinimai interpeliacija ministrui K.Trečiokui prasidėjo nuo tada, kai ministerijai pavaldžios aplinkosaugos tarnybos aktyviai ėmėsi tikrinti atliekų tvarkytojų veiklą ir užčiuopė galimas neskaidrias schemas, kaip išduodamos fiktyvios pažymos apie atliekų sutvarkymą ir gaunami pinigai neatlikus jokio darbo. Šias schemas tiria teisėsaugos pareigūnai.
„Dar tada gavome signalų, kad tai gerai nesibaigs, bet nekreipėme dėmesio. O tada iškilo Vijūnėlės dvaro skandalas ir prasidėjo karo apogėjus: gauname interpeliacijos tekstą ir savo akimis netikime - EPA reikalai atsidūrė tarp interpeliacijos klausimų. Privačiam verslui atstovaujančios asociacijos reikalas keliamas į politinį lygmenį!? Tada tapo aišku, kad skandalo šaknys yra iš atliekų tvarkymo sektoriaus.“
EPA direktorius Linas Ivanauskas viceministro pateiktus skaičius vadina naujais išsigalvojimais, o klausiamas, kaip jo vadovaujamai asociacijai aktualus klausimas pateko į interpeliacijos K.Trečiokui tekstą, tik gūžčiojo pečiais.
„Įdomiausia tai, kad aš kol kas nerandu paaiškinimo, kaip tai atsitiko. Nei tiesiogiai, nei netiesiogiai EPA nėra prisidėjusi prie interpeliacijos rengimo“, - teigė L.Ivanauskas.
Ar ne keista: pernai rudenį, kai EPA licencija buvo sustabdyta, Aplinkos ministeriją neatsakingumu kaltino Seimo Socialdemokratų frakcijos atstovai, dabar už atliekų tvarkytojus mūru stoja liberalai ir konservatoriai.
„Aš vadovauju asociacijai nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos (iki tol daugiau nei dvejus metus EPA vadovavo buvęs Seimo narys Mantas Varaška - red. past.), nesu susipažinęs su visomis istorijomis. O su buvusiu vadovu šiandien mes jokių dalykinių ryšių nepalaikome“, - tvirtino L.Ivanauskas. Tačiau neįtikino, o gal ir pats apsiriko.
„Vakaro žinios“ apie interpeliacijos K.Trečiokui teksto istoriją teiravosi ją inicijavusios Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio.
„Mes interpeliaciją rengėme kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Jiems išsiuntėme pirminį variantą, o jie tekstą papildė, ir vienas iš tų papildymų buvo būtent dėl EPA“, - paaiškino E.Masiulis.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma irgi išsigynė advokatavęs EPA.
„Tikrai ne iš manęs ta iniciatyva buvo. Sąžiningai sakau - nebendravau su EPA atstovais, bet ir nemanau, kad jie pajėgūs versti ministrą. Kiek man žinoma, tuo klausimu labai aktyvus buvo Rokas Žilinskas, paklauskite jo“, - siūlė J.Razma.
R.Žilinskas neslėpė, kad iki šiol bendrauja su M.Varaška, su kuriuo praėjusioje kadencijoje kartu porą metų dirbo Tautos prisikėlimo partijos frakcijoje, vėliau - TS-LKD frakcijoje.
„Aš tiesiog kreipiausi į Mantą pagalbos, nes buvo idėja iškelti Aplinkos ministerijos atsakomybės klausimą, kai ši sustabdė EPA licenciją, o paskui teismas tą sprendimą panaikino. Bet šį klausimą interpeliacijoje siūlė patys liberalai, konkrečiai Gintaras Steponavičius. Jie turėjo dviejų sakinių griaučius, kuriuos reikėjo apauginti „mėsa“, ir tai padariau aš su EPA pagalba“, - dėstė R.Žilinskas.
Paklaustas, kaip M.Varaška konkrečiai galėjo padėti, jei nuo gruodžio jau nebedirba EPA, parlamentaras paaiškino paprastai: „Jis mano klausimus persiuntė EPA teisininkams, ir gavome reikalingus atsakymus.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą