Siekiant rekordo
Jeigu Arūnui Rinkevičiui, pasiryžusiam burlente nuplaukti iki Gotlando (Švedija), vakar pavyko susidraugauti su Baltijos jūra, šiandien jis jau turėtų būti Klaipėdoje ir pasakoti įspūdžius.
41 metų kaunietis burlentininkas A. Rinkevičius vakar po 9 val. startavo Šventojoje. Jautėsi puikiai, sakės esąs gerai išmiegojęs.
Įmanoma
"Maniau, kad tai pavojinga, kol nepatikrinau, ar įmanoma. Tokį atstumą kaip iki Gotlando, apie 200 km, esu jau nuplaukęs su burlente. Treniruojuosi seniai. Kad būčiau užtikrintas, prieš porą savaičių plaukiau su ta pačia didele bure nuo Šventosios iki Nidos ir atgal. Reikėjo plaukti ir prieš vėją, ir pavėjui - susidarė 230 km, kaip parodė GPS (globalinė vietos nustatymo sistema). Plaukiau be išlipimo į krantą, todėl manau, kad įmanoma pasiekti ir Švediją. Tam, ko gero, prireiks 9-10 valandų. Gelbėjimosi liemenėje yra vandens, per žarnelę galėsiu atsigerti. Apsaugos priemonės pakankamos, todėl ryžausi. Žiūrėjau prognozes, audra nenumatoma. Jūroje gana stiprus vėjas, bet štormo nebus",- vakar prieš startą sakė Arūnas. Prognozuota, kad bangų aukštis atviroje jūroje bus apie 1,5 m, vėjo greitis - iki 8 m/s. Toks jis banglentininkui būtų palankiausias.
Priartėti prie bangos
Tiek valandų išstovėti ant burlentės sunku. Pasak Arūno, geriausia treniruotė yra plaukioti burlente. Kas iš to, kad žiemą jis vaikšto į sporto salę? Užlipęs ant burlentės pamato, kad dirba visai kiti raumenys. Tačiau ir žiemą būtina palaikyti sportinę formą. Jis išvažiuoja į Egiptą, Prancūziją, ten, kur yra tinkama banga. Šiemet liepą treniravosi ežere Italijoje. Lietuvoje, jeigu darbai spaudžia, nėra laiko, treniruojasi Kauno mariose. Savaitgaliais, jeigu yra vėjo, važiuoja prie jūros. Be to, dalyvauja Latvijoje ar Estijoje vykstančiose burlentininkų varžybose.
Pirmą kartą ant burlentės Arūnas užlipo prieš 15 metų ežere. Paklaustas, ką jaučia susidurdamas akis į su banga, sakė: "Smagu. Ne, jūros negali nugalėti, su ja reikia susidraugauti, jeigu pasieki tokį lygį, kad gali būti bangose. Ypač įdomu, kai pučia vakarų ar pietvakarių vėjas, banga būna gana didelė, tada gali prieiti prie pat jos. Jokia kita priemone to padaryti neįmanoma - pajusti kaip banga krenta tau vos ne ant nugaros".
Arūnas sakė, jog palankiausia kryptis - plaukti 90 laipsnių kampu į vėją. Vakar idealaus vėjo vis dėlto nebuvo. Todėl jam reikėjo iš pradžių gana daug plaukti pavėjui. Plaukdamas tiesiai būtų priverstas skrieti tik vėjo greičiu, o kampais - gali glisuoti ir pasiekti didesnį greitį. Užtat susidarys didesnis nuotolis. Manoma, jog jam gali tekti plaukti apie 250 km ar net daugiau.
Arūnas yra verslininkas. Vadovauja firmai "Vartų technika", prekiaujančiai garažų vartais. Todėl maratoną burlentėmis per Baltiją remia ne tik Lietuvos burlentininkų asociacija, bet ir "Vartų technika".
Vienam saugiau
Apsivilkęs hidrokostiumą, gelbėjimosi liemenę, banglentininkas nemano galįs nuskęsti. Jis nėra geras plaukikas, bet, pasak jo, kai labai reikia, paplaukia. Paklaustas kaip vertina tai, kad tenka plaukti vienam, nors planuota, kad maratone dalyvaus keli banglentininkai, Arūnas atsakė: "Iš tikrųjų vienam plaukti yra saugiau. Kateris gali nuolatos sekti tik vieną žmogų. O jeigu plauktų keli, išsibarstytų jūroje. Buvo atrankinės treniruotės, aš esu nuplaukęs toliausią atstumą, du kartus apiplaukęs pajūrį. Kadangi užtikrinti saugumą buvo galima tik vienam, asociacija pasirinko mane. Nieko bloga, kad nelydės sraigtasparnis. Manau, kad kateris yra pakankama saugumo priemonė. Aš turėsiu raciją, signalinę raketą, fakelą. Ne, žmona ir dukra nieko nebesakė, jau susitaikė su ta mintimi, kad vis tiek plauksiu".
Šventoji startui pasirinkta todėl, kad pagal esamą vėjo kryptį ši vieta tinkamiausia plaukti per Baltiją, kitaip reikėtų dar daugiau plaukti pavėjui.
Beje, prie jo burės priklijuotas nedidelis jūrlapis. Be to, jis ant rankos turi GPS daviklį. Žadėjo plaukti paskui katerį arba laikytis jo šono. Palyginti su burlente kateris lėtas, tad draugai krante juokavo: "Būk pasiruošęs gelbėti katerį, nebėk nuo jo".
Beje, Lietuvos, Latvijos ir Švedijos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniai centrai, aeronautikos centras buvo paprašyti sekti banglentininką jo maršrutu, kad prireikus būtų galima suteikti pagalbą. Vakar iki 17.30 val. Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras žinių, kad būtų jos prireikę, neturėjo.
Lydėjo vėjo broliai
Arūnas plaukė su dviem lietuviško šokolado plytelėmis. Vėjo broliai, atėję išlydėti, sakė - ką gali žinoti, gal savo kelyje sutiksi gražių damų, neturėsi kuo pavaišinti. Arūnui siūlė apsirišti galvą skarele arba užsimauti kepurę. Šis tik juokavo: "Mano plikė jau pripratusi, ne kartą nusilupusi". Draugai patarė, kur reikia prisitvirtinti raciją, kad netrukdytų. Netinkama kuprinė buvo pakeista geresne. Paprašyta pasitreniruoti ją užsimesti ir nusimesti. Beje, kuprinėje buvo Arūno paso kopija - jeigu kartais švedams tektų jį gelbėti.
Pasiruošęs startuoti Arūnas daugiau kaip valandą laukė jūroje pasirodant savo saugo ir palydovo - katerio "Viktoria", vadinamo Bronislovo Lubio jachta. Kateris išsinuomotas iš AB "Klaipėdos laivų remontas". Tai greičiausias kateris, kokį tik pavyko rasti Lietuvoje. Greitis - iki 20 mazgų, apie 30 km per valandą. Ne kiekvienas kateris gali plaukti į jūrą esant dideliam bangavimui. Pasak maratono projekto per Baltiją vadovo Ugniaus Savicko, "Viktoria" gali pavyti burlente patogiu greičiu.
Be kapitono ir vairininko, kateriu taip pat plaukė profesionali medikė, operatorius, fotografas, vienas profesionalus burlentininkas, pasirengęs paruošti atsarginį inventorių. Dar vienas žmogus kateryje buvo atsakingas už ryšį ir pasienio procedūras. Banglentininkas iš katerio turėjo būti nuolatos stebimas.
Paklaustas, kam tenka atsakomybė už saugumą, Lietuvos burlentininkų asociacijos pirmininkas Mantas Raila atsakė, jog Arūnas yra pasirašęs raštą, kad pretenzijų dėl saugumo nereikš. Mantas sakė, jog dėl Arūno fizinio pasirengimo esąs garantuotas 100 proc.
Pretenduos į rekordą
Švedijoje Lietuvos banglentininką turėjo pasitikti Klaipėdos jachta "Lietuva", išplaukusi iš Stokholmo. Tačiau ji nespėjo apiplaukti Gotlando salos, tad paėmė kursą į Visbį. "Lietuvos" buriuotojai ketino važiuoti į Vendburgą, į kurį turi atpalkti Arūnas, aumomobiliu. Vendburgas - Gotlando salos taškas, į kurį paprašyta švedų pasieniečių leisti įplaukti maratono dalyviams. Jame nėra pasienio kontrolės posto, tačiau tai arčiausias taškas. Pasak U. Savicko, jeigu būtų plaukiama į oficialius uostus, atstumas taptų neįveikiamas, būtų per toli.
Arūnas nemano, kad rekordo pripažinimui turėtų įtakos tai, jog jis jūroje pakeistų burlentę. Būtina prisitaikyti prie vėjo diktuojamų sąlygų. Pradėti Šventojoje plaukti su maža bure negalėjo, nes nebuvo vėjo, todėl reikėjo maksimalios burės. O jūroje, jeigu vėjo bus daugiau, reikalinga mažesnė burlentė. Beje, apie 18.30 val. Arūnas dar nebuvo keitęs burlentės.
Aprašytas projektas pridėjus filmuotą medžiagą bus išsiųstas Gineso rekordų knygos leidėjams. Pasak Ugniaus, paprastai Gineso rekordų fiksuotojai patys nekontroliuoja įvykių, jie tik analizuoja gautą medžiagą. Projekto vadovas sakė, jog rasti aprašytą įvykį, kad kas nors nesustodamas burlente būtų perplaukęs Baltiją, jam neteko. Pretenduoti į rekordą nebebūtų galima tik tuomet, jeigu Arūnas duotų ženklą ir būtų paiimtas į katerį.
Pasieniečiai buvo geranoriški
Įmonės "Actionfield" vadovas Ugnius Savickas padėjo Burlentininkų asociacijai įgyvendinti projektą. Jis rūpinosi ir saugumo priemonėmis, pasienio procedūrų suderinimu ir kt. Šventojoje taip pat nėra pasienio kontrolės posto, reikėjo organizuoti, kad pasienietis atvyktų į starto vietą, nes Arūnas išvyko už Lietuvos ribų, tad pasienio tikrinimo procedūros privalomos.
Grįžus kateriui "Viktoria", kuriuo burlentininkas parplauks atgal, jį taip pat pasitiks Klaipėdos uoste dirbantys pasieniečiai. "Kai vėl pamatysiu Arūną Klaipėdoje, tada atsikvėpsiu lengviau, tada bus galima pailsėti",- sakė Ugnius. Jis pridūrė, jog pasieniečiai jokių kliūčių nedarė, priešingai, labai daug padėjo ir tarpininkavo kalbantis su Švedijos pasieniečiais.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą