Ir vėl prisimintas Šventosios uostas.

Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje buvo svarstoma Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento parengta Šventosios uosto kaip pramoginio ir žvejų uosto koncepcija. Pasak Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Klaipėdoje Vaclovo Petkaus, apie Šventosios uosto atstatymą jau kalbama 22 metus. Šventosios seniūno Edmundo Luotės teigimu, Šventosios uostas griūna. Jeigu pasikartos dar vienas uraganas "Anatolijus", šio uosto nebebus.
Pasitarime minėta koncepcija pavadinta literatūrine, kitaip sakant joje trūksta labai konkrečių dalykų. Rengiant koncepciją turi būti atliktas ir statybos pagrindimo įvertinimas, t. y. konkrečiai numatyta, kas turi būti padaryta, kas už tai atsakingas, kiek tam reikia lėšų ir t. t. Nutarta, kad išsamią koncepciją turėtų parengti Uosto direkcija. Tačiau būtina surasti lėšų koncepcijos rengimui, nes direkcija rūpinasi tik Klaipėdos uosto plėtra, ir lėšų Šventosios uostui ji negali skirti. Palangos meras Pranas Žeimys informavo, jog Palangos Savivaldybė rengia galimybių studiją, kuri turėtų pasirodyti rudeniop.
Priminsime, jog Uosto direkcijoje kažkada buvo negi direktoriaus pavaduotojo Šventosios uosto klausimams pareigybė. Atsitiko taip, kad kai vienu metu Palangos savivaldybė nusprendė, kad Šventosios uostas turi būti municipalinis, Vyriausybė šį klausimą tiesiog užmiršo. Prieš metus buvo parengta koncepcija, kuri beveik niekuo nesiskiria nuo tos, kuri svarstoma šiomis dienomis.
Palangos meras pranešė, jog užvakar Palangos miesto taryba patvirtino Šventosios uosto detalųjį planą. Mero manymu, Šventosios uostas turėtų būti valstybinis. Ir Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas kalbėjo apie tai, kad vis dėlto bent jau iš pradžių šis uostas turėtų būti valstybinis, nes Savivaldybė nebus pajėgi jo atstatyti. Direkcijos atstovas R. Valatka klausė, kas inicijavo detaliojo plano tvirtinimą, tačiau jam nebuvo atsakyta. R. Valatkos manymu, toks planas nėra nieko vertas, kol nėra koncepcijos. Pasak jo, pirma turi būti numatyta veikla, o tik paskui tam skiriama vieta. Jo manymu, reikėtų sustabdyti detaliojo plano vykdymą.
A. Kamarausko teigimu, uostas tai nėra tik krantinės ir vanduo. Prie krantinių turi būti numatyta ir tam tikra teritorija, kad uostas galėtų funkcionuoti. Vieno detaliojo Šventosios uosto plano rengimą jau finansavo Uosto direkciją, tačiau Palangos savivaldybė jame nebuvo numačiusi uostui teritorijos. Uosto direkcijai atlikus plano korektūrą dalis Šventosios miesto turėjo būti priskirta uostui, tačiau tam pasipriešino Palangos savivaldybė.
A. Kamarauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dar nenuspręsta, kur bus statomas giliavandenis uostas. Vienas iš variantų yra neįsisavinta teritorija į šiaurę nuo Šventosios miesto, tarp Būtingės ir jūros kranto. Jo manymu, Vyriausybė turėtų įvardinti turimo Šventosios uosto statusą ir nustatyti rezervines teritorijas, kad paskui jei nereikėtų brangiai mokėti privatininkams perimant jų turtą valstybės reikmėms. V. Lukošienė priminė, kad vyksta žemės grąžinimo procesas, tad visus klausimus reikia spręsti greitai.
Pirmas etapas atkuriant turimą Šventosios uostą būtų pietinio molo sutvarkymas ir naujo šiaurinio molo pastatymas, akvatorijos išvalymas ir krantinių sutvarkymas. Būtina sutvarkyti krantinę, kad iš jūros pusės galėtų būti švartuojami ir Būtingės naftos terminalą aptarnaujantys laivai.
V. Petkus sakė, jog Baltijos jūroje plaukioja kasmet po 20 tūkst. jachtų. Tad galima tikėtis, kad į Šventąją atplauktų nemažai jachtų, būtų galima uždirbti. Jeigu žvejams užtektų 2,5 gylio, tai jachtoms reikėtų 4 m gylio. Šventosios uostas jau 63 metai nevalytas, gylis čia jau siekia 60 cm, kitaip sakant, nesušlapęs kojų į jūrą iš jo neišplauksi.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila pranešė, jog Palangos ir Šventosios zonoje yra 30 individualių žuvininkystės įmonių. Jeigu nebus suskubta ir nebus pastatytas ledo generatorius Šventojoje, apie 200 žmonių liks be darbo. Čia reikia ne tik ledo generatoriaus, reikia ir šaldymo kameros, normalių sąlygų žuvims parduoti, kad Šventosios gyventojams nereikėtų važiuoti žuvies pirkti į Klaipėdą. Šiemet gegužės mėnesį yra įkurta kooperatinės bendrovė "Pajūrio žvejys", tad žvejai nori tik gauti savo sklypą ir imtis veiklos.
Seimo narys Vaclovas Stankevičius teigė, jog Palangos taryba turi atšaukti savo sprendimą, kad Šventosios uostas turi būti municipalinis. Pasak jo, toks sprendimas jau padarė daug žalos, nes faktiškai užmiršta, kad toks uostas yra. Jo nuomone, Šventosios uostas turi priklausyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes joje dirba specialistai, išmanantys, kaip reikia valdyti uostą.
Šventosios seniūnas E. Luotė sakė, jog šiandien uostas yra griūvantis. Pastatus nusipirkę privatūs asmenys juose nieko nedaro ir laukia, kada kas paaiškės, kad galėtų juos brangiai parduoti. Pasak jo, būtina kuo greičiau tvarkyti pietinį molą, nes pūna jo konstrukcijos.
Taigi sutarta Apskrities administracijai pateiks pasiūlymus dėl Šventosios uosto koncepcijos.