Irano rokeriai kovoja dėl teisės būti išgirstiems

Irano rokeriai kovoja dėl teisės būti išgirstiems

Užsienyje







Vokietijos iraniečiams, susibūrusiems į grupę "Khak", išleisti albumą ir surengti koncertų yra kur kas lengviau, negu jų gimtinėje likusiems tautiečiams

Viena iš šimto Irano roko grupių, atsirandančių nepaisant oficialaus nepritarimo, niekada neturėjo teisės pagroti gyvai kad ir mažiausioje salėje. Net jeigu jie pralenks savo dievaičius "Pink Floyd", "Yes", "Deep Purple" muzikiniu meistriškumu, Noriko Misakiano grupės nariai vargu ar pakartos jų kelią pasaulinės šlovės ir turtų link.


Bet muzikantų ketvertukas neišsižada vilties padaryti muzikos savo pragyvenimo šaltiniu. Jie stengiasi įveikti kultūrines ir biurokratines kliūtis, skiriančias jas nuo auditorijos, ir gauti pritarimą savo pirmajam albumui išleisti.

Jie nuolat susiduria su Irano islamistų valdžios, roką vadinančios vakarietiškojo nuosmukio ir politinio protesto simboliu, įtarimais.


"Mes plaukiame prieš srovę ir suprantame, kad ilgainiui tai gali tapti nebeįmanoma, - sako 34-erių N. Misakianas, grupės gitaristas ir dainų autorius. - Mėginant gauti leidimą, kyla daugybė problemų, ir grupės dažnai atsisako šios idėjos. Mums svarbi ne finansinė pusė, o galimybių išplėtimas, albumo atsiradimas ant prekystalių."


Kultūros ministerija ir islamistinė valdyba jau uždraudė instrumentinį 10 kompozicijų albumą, pareiškę, kad rokas - narkomanų veiklos rezultatas.


Grupė vėl padavė pareiškimą, ir tai bus svarbus kultūros klimato valdant naujajam Irano prezidentui, konservatoriui Machmudui Achmadžiui Nežadai, patikrinimas. Prodiuseris mėgina įtikinti valdžią, jog albumas turi grynai muzikinius, o ne politinius tikslus.


Albumas - dvejų su puse metų triūso pogrindinėje Teherano įrašų studijoje vaisius.


Jeigu pavyktų gauti leidimą, grupė ketina platinti albumą DVD formatu Europoje, JAV, Persų įlankos šalyse ir Irane.


Neturėdama šio leidimo, grupė niekada negalės pasirodyti scenoje. Siekti teisės organizuoti gyvus pasirodymus gali tik tie artistai, kurie jau yra gavę vieną leidimą - leisti diską. "Pragyventi iš roko muzikos Irane neįmanoma, - sako 30-metis bosistas Edvinas Markarjenas. - Groji sau. Tai menas vardan meno."


Kultūros ministerija cenzūruoja visą siūlomą medžiagą muzikos ir tekstų požiūriu. Kad išsklaidytų jos įtarimus, kai kurios grupės kuria muziką be tekstų. Bet ministerija neretai atmeta juos, nes rokas, manoma, yra neteiktinas kultūros požiūriu.


Kai kurie muzikantai atsakydami sukūrė savo interneto svetaines. Kiti rengia koncertus privačiuose namuose ir požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, rizikuodami būti nubausti rykštėmis, jeigu juos pagautų.


Tačiau konkurse, kurį surengė tinklalapis "Tehran Avenue", panoro dalyvauti 86 atlikėjai, kurių daugiau negu 80 proc. - roko grupės.


Rokas, buvęs populiarus iki 1979 m. revoliucijos ir religinio lyderio ajatolos Chomeinio atėjimo į valdžią, sugrįžo 1990-aisiais, po kultūrinio atšilimo, kurį pradėjo prezidentas Akbaru Chašemis Rafsandžanis ir pratęsė Mohamedas Chatamis.


Tokių atlikėjų kaip Deivido Bouvio, "Led Zeppelin" bei "Radiohead" kompozicijos tapo prieinamos. Tačiau ABBA ir Madona tebėra draudžiamos, nes islamas neleidžia moterims dainuoti.


Pagal "Guardian" parengė V. LEBEDEVA

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder