Įregistruotas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas

Seimo nariai socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą ir jį lydinčias Civilinio kodekso pataisas.

Projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Pagal projektą, išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.

"Taigi išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais - valstybės ir savivaldybių sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, kaip įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo",- sako projekto rengėjai.

Jie pažymi, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki šio įstatymo įsigaliojimo, galės būti keičiami pagal jame įvardytus reikalavimus tik asmens prašymu.

Parlamentarų teigimu, Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, vykstant asmenų migracijai, daugėjant Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis).

"Priešingu atveju nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda daug problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius. Asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais - gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę",- sako G. Kirkilas ir I. Šiaulienė.

Pasak jų, projektą parengti paskatino 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio teismo sprendimas, kuriame Konstitucinis Teismas išaiškino, kad laikantis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase", kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.

Pasak G. Kirkilo ir I. Šiaulienės, nagrinėdamas klausimą dėl kišimosi į asmens privatų ir šeimos gyvenimą būtinumo demokratinėje visuomenėje, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad dauguma Europos Sąjungos šalių narių pasirinko paraidinį originalios formos pavardžių perrašymą.

Šiuo metu galioja 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase".

Šis nutarimas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Galiojantis Civilinis kodeksas, reglamentuojantis civilinės būklės aktų įrašų kalbą, nustato, kad vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.

Siūloma, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d.

V. Stundys įžvelgia galimą nacionalinių interesų išdavystę

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys socialdemokratų įregistruotame Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte įžvelgia galimą nacionalinių interesų išdavystę.

"Atrodo, kad rimtai rengiamasi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės sutarties dvidešimtmečiui. Tiesa, su kaupu ir ypatingu vasališkumu. Šioje sutartyje įsipareigota: "Vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį". Šiandien taip ir rašomi asmenvardžiai",- pastebi jis.

Tačiau, pasak parlamentaro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai, palaikomi Lenkijos politikų, nori būti išskirtiniai.

"Todėl du socialdemokratai siūlo kelias naujas normas. Pirmiausia - Lietuvos Respublikos piliečio prašymu, jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Dokumento šaltinis - Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ar išduotas asmens ar kitas dokumentas. Naikinamas 1991 metų Aukščiausiojo Teismo nutarimas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo, kuriame buvo aiškiai įtvirtinta Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba lietuviškai ir autentiška užsieniečių pavardžių rašyba. Vardų ir pavardžių rašymo taisykles tvirtina Vyriausybė. Ką siūlo šiandien vis dar populiarios socialdemokratų partijos elito atstovai? Jiems tinka viskas - dokumento šaltiniu gali būti bet kas, net lenko korta ar šiaip neraštingo biurokrato popiergalis. Viską nustato Vyriausybė, net Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepaminima. Paradoksalu - siekiama įteisinti visoje valstybės administracinėje sistemoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis",- piktinasi V. Stundys.

Jei Konstitucinis Teismas, anot jo, tekalba apie tokias ribotas galimybes piliečio pase (jei pritartų ar siūlytų Valstybinė lietuvių kalbos komisija), tai "socialdemokratų mišri porelė siūlo iš peties - keisti visą registro sistemą".

"Mūsų tautiečiai Lenkijoje gali džiaugtis lietuvišku įrašu tik asmens dokumente, bet niekur kitur. Tuo tarpu socialdemokratai siūlo kurti paralelinę asmenvardžių sistemą valstybinėse institucijose,"- pažymi V. Stundys.

Jo teigimu, net ES Teisingumo Teismas, nagrinėdamas lenkiškų asmenvardžių rašymo bylą asmens dokumentuose Lietuvoje, atkreipė dėmesį į valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos būtinybę. Be to, Žmogaus Teisių Teismas analogiškoje Latvijos atstovo byloje aiškiai patvirtino, pasak V. Stundžio, kad asmenvardžiai nėra prekių ženklai ar įmonių pavadinimai (taip interpretuoja ir kai kurie mūsų kalbininkai), jie reguliuojami pagal kitas taisykles ir turi būti aiškūs bei suprantami visuomenei.