Irena Degutienė: Europos saugumo architektūros kūrimas nėra baigtas

Tai Seimo vadovė sakė kreipdamasi į Vilniuje vykstančio NATO parlamentinės asamblėjos seminaro "Rytų partneriai: šiuolaikiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos" dalyvius.

I. Degutienė pabrėžė, kad šiandien jos keliamos problemos ir klausimai nėra nauji, tačiau atsakymų į juos iki šiol nėra.

"Viltingai atrodžiusios ir neseniai vykusios šio regiono politinės permainos nebuvo realizuotos tiek, kiek tikėjosi demokratinis pasaulis. Todėl šiandieniniai geopolitiniai procesai Rytų Europoje verčia kalbėti apie vis dar esančias "skiriamąsias linijas". Tačiau didelė klaida būtų šią problemą laikyti tik lokaline Rytų Europos problema. Akivaizdu, jog tokiomis sąlygomis demokratiškomis vertybėmis paremtos bendros Europos saugumo architektūros kūrimas nėra baigtas. Pabrėžiu: bendros saugumo architektūros", - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė priminė, kad šio regiono valstybės geografiškai, istoriškai, politiškai yra išsidėsčiusios tarp dviejų labai skirtingų geopolitinių erdvių: Europos Sąjungos iš vienos pusės ir vis labiau stiprėjančių politinių, ekonominių ir karinių integracinių procesų - iš kitos.

"Tai tikrai nėra vien tik skirtingų politinių ir ekonominių organizacijų varžybos. Tai - esminė, principinė konkurencija tarp skirtingų vertybinių ir politinių sistemų, tarp skirtingų demokratijos sampratų ir iš to kylančių politinės veiklos modelių. Ir jeigu Europos Sąjunga ir NATO nesugebės atrasti būdų, kaip padėti Rytų partnerėms ištrūkti iš geopolitinių spąstų, deja, Europos saugumo sistemos kūrimą užbaigs kiti", - sakė I. Degutienė.

Jos nuomone, siekdama išvengti tokio scenarijaus NATO kartu su Europos Sąjunga turi tęsti vadinamąją "atvirų durų" politiką.

"Narystės NATO ir ES perspektyva - geriausias būdas motyvuoti Rytų Europos valstybes eiti demokratijos keliu. Kalbu tai remdamasi ne abstrakčia politologijos dėlione, o keliolikos metų senumo Baltijos šalių patirtimi, kai būtent tokia perspektyva motyvavo sparčias Baltijos valstybių permainas. Ar šiuo atveju tai - nepakankamai iškalbingas pavyzdys? Tikiuosi, seminaro diskusijos padės atsakyti į šitą klausimą", - sakė I. Degutienė ir pažymėjo, kad posovietinėje erdvėje kuriasi su NATO ir ES konkuruojanti geopolitinė erdvė.

"Rusija siekia tapti šių procesų centrine valstybe. Kita vertus, daugiatūkstantinės piliečių demonstracijos Rusijoje liudija vidaus situacijos permainas. Gal ilgainiui tai gali reikšti realią Rusijos demokratizacijos galimybę? Tai - irgi atviras klausimas mums visiems. Kita Rytų kaimynė - Baltarusija juda vis gilesnės saviizoliacijos link. Geopolitiškai šalis save įstūmė į kampą, nes dėl ekonominės krizės ir tarptautinės izoliacijos didėja jos priklausomybė nuo Rytų kaimynės. Didėjanti priklausomybė reiškiasi svarbiausių Baltarusijos įmonių kontrolės perėmimu. Šalies ekonomikos stabilumas priklauso nuo užsienio kreditų. Taip prarandama politinių ir ekonominių procesų Baltarusijoje kontrolė. Iš viso to kyla klausimas: koks mūsų vaidmuo tokioje situacijoje? Ar turime receptą, kaip pakreipti šios šalies raidą kita linkme? Būdami ištikimi demokratijos vertybėms turime aiškiai pasakyti, jog esminė sąlyga atnaujinti dialogą su Baltarusija - visų politinių kalinių paleidimas ir reabilitavimas. Tačiau - ne tik tai. Baltarusijai būtini sisteminiai pokyčiai, o ne parodomosios akcijos, kurias režimas demonstruoja tada, kai prireikia Vakarų finansinių kreditų ar ima blogėti santykiai su Rytais", - sakė I. Degutienė.

Kalbėdama apie Ukrainą Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad ši valstybė tebėra dviejų skirtingų integracinių erdvių sankirtoje, ir kartais atrodo, kad Kijevas siekia išlaikyti pusiausvyrą, laviruoti.

"Tačiau Ukraina turi suprasti, jog nėra tarpinio varianto, nėra "vidurio" kelio tarp Europos Sąjungos ir Eurazijos Sąjungos kaip nėra vidurio tarp demokratijos ir demokratijos apribojimų. Istorinė patirtis rodo, kad šioje Europos dalyje neįmanoma ilgai išlikti "tarpine teritorija" ir kartu išlaikyti savo savastį bei valstybės suverenitetą. Ukraina turi likti europiniame kelyje, nes žingsniai Eurazijos Sąjungos link klampins vis giliau ir giliau, ir kuo toliau, tuo bus sunkiau grįžti atgal. Ir tai - pasikartosiu, ne tik Ukrainos problema. Mums irgi būtina kelti klausimą, ko turėtume kartu imtis, kad Ukraina neliktų "tarpine teritorija", - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė sakė Moldovos siekius vertinanti kaip galimybę sukurti "sėkmės istoriją" regione, o mūsų visų uždavinys - rasti būdą padėti Moldovai įgyvendinti provakarietiškos vyriausybės pasirinktą užsienio politikos kryptį - integraciją į Europos Sąjungą.

"Ir tam tikslui vėlgi nereikia išradinėti nieko naujo - Moldova, kaip ir kitos Rytų partnerystės valstybės, turėtų matyti realią narystės euroatlantinėse saugumo organizacijose perspektyvą", - sakė I. Degutienė, pastebėdama, kad jos įžvalgos yra ne apibendrinimai ir ne išvados, o klausimai.

"Klausimai, kurie iškyla šiandien ir į kuriuos turime ieškoti atsakymų. Antraip į juos atsakys kitos geopolitinės jėgos ir, žinoma, atsakys, sau palankia forma. Todėl nuoširdžiai linkiu, kad šiandien seminaro pranešimuose ir diskusijose išsakyti žodžiai kuo greičiau taptų konkrečia veikla siekiant mums visiems bendrų tikslų", - sakė I. Degutienė.

Seimas birželio 18-19 dienomis kartu su NATO Parlamentine Asamblėja rengia 80-ąjį Rose-Roth programos seminarą "Rytų partneriai: dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos", primena ELTA.

Jame ketinama apžvelgti ekonominius, visuomeninius bei politinius procesus Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Moldovoje.

Į Vilnių atvyko apie 100 parlamentarų iš NATO valstybių bei Aljanso partnerių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų. Seminaro dalyvius sveikino ir NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Karlas A. Lamersas (Dr. Karl A. Lamers).