"Toksikos" Šiaulių filialo deginimo įrenginio vadovas Audrius Augustinavičius, atsakingas už tai, kokios ir kiek atliekų šiuo metu metama į krosnį, patvirtino išeinąs iš darbo, tačiau atsisakė komentuoti savo traukimosi iš darbo priežastis.
"Kol kas esu "Toksikos" žmogus, pasirašiau konfidencialumo sutartį, todėl informacijos skleisti negaliu",- sakė A. Augustinavičius.
Nors pareiškimas išeiti iš darbo jau guli ant darbdavio stalo, A. Augustinavičius dirbs dvi savaites.
Pasak "Šiaulių krašto", įrenginį pastatė rangovai - italų bendrovė "Hafner Srl" ir UAB "Senovė". Nuo kovo 17 dienos "Toksikos" Šiaulių padalinyje atnaujintas pavojingų atliekų deginimas, kuris truks maždaug iki balandžio 10 dienos.
Teigiama esą tai - "paskutinė paskutinio" bandomojo deginimo stadija. Neva per valandą sudeginama 1,1 tonos, per parą - vidutiniškai 26 tonos pavojingų atliekų. Pasamdyta akredituota laboratorija tiria išmetamų į aplinką teršalų kiekius.
Išmetimai į aplinką priklauso nuo to, kuo užterštos atliekos metamos į krosnį. "Šiaulių kraštui" pranešta, kad gali būti deginamos mažiau kenksmingos atliekos, jų sudeginama mažiau, kad teršalus "gaudanti" laboratorija neužfiksuotų padidintų išmetimų į aplinką.
Taip siekiama įrodyti, kad deginimo įrenginys nepavojingas ir jį galima atiduoti eksploatuoti visu pajėgumu.
Kadangi darbo telefonu "Toksikos" generalinis direktorius Žilvinas Čenkus neatsakė, "Šiaulių kraštas" jam pateikė klausimus raštu. Laukiama atsakymų į klausimus, ar tiesa, kad Šiaulių aplinkos apsaugos departamento vadovas Vidmantas Svečiulis patarė jums susirūpinti dėl iš "Toksikos" Šiaulių padalinio nutekančia informacija; Ar "Toksikos" valdyba liepė Šiaulių filialo deginimo įrenginio vadovui A. Augustinavičiui pasirašyti ant akto, kad pavojingų atliekų deginimas vykdomas pagal taisykles, nors buvo daromas spaudimas mesti į krosnį pliauskas; Dėl kokių priežasčių deginimo įrenginio vadovas išeina iš darbo?
Tyrimus statomame įrenginyje pernai gruodžio pradžioje atlikusi nepriklausoma sertifikuota Austrijos laboratorija "FTU Forschungsgesellschaft Technischer Umweltschutz Ges.m.b.H" nustatė, kad deginimo metu susidarantys šalutiniai produktai neatitinka leistinų aplinkosaugos reikalavimų.
Nepaisant to, pavojingų atliekų deginimas vėl atnaujintas.
Kaip į aplinką patekę dioksinai ir furanai veikia žmonių sveikatą "Šiaulių kraštui" paaiškino Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė:
Netinkamas įrenginio eksploatacijos režimas didžiausią grėsmę gyventojų sveikatai kelia dėl nepilno degimo produktų išmetimų į aplinką.
Nepasiekus reikiamos temperatūros į aplinką patenka ne tik įprasti degimo produktai: sieros, anglies bei azoto oksidai, bet ir itin žmogaus organizmui kenksmingi junginiai - dioksinai ir furanai, kurie yra vieni pavojingiausių šiuo metu žinomų toksinių medžiagų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės vėžinių susirgimų agentūros duomenimis, dioksinai ir furanai priskiriami patvirtintiems žmonių kancerogenams - medžiagoms, kurios sukelia vėžį. Dioksinai sutrikdo organizmo endokrinines sistemos funkciją, pažeidžia kepenis, sukelia reprodukcines bei vaisiaus vystymosi problemas.
Todėl labai svarbu kontroliuoti šių junginių patekimą į aplinką, žinoti užterštumo lygį. Beje, teršalai niekur nedingsta - jie kaupiasi dirvožemyje, vandenyje, soduose (užteršia vaisius, daržoves). Cheminių medžiagų junginiai, patekę į organizmą ne tik per kvėpavimo takus, bet ir per odą bei virškinimo traktą, jau per trumpą laiką gali sunkiai apnuodyti organizmą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą