Perkami tik vertingi objektai
Valstybės turtą valdantis Turto bankas praėjusiais metais už parduotą viešojo sektoriaus funkcijoms vykdyti nereikalingą nekilnojamąjį turtą gavo daugiau kaip 30 mln. eurų. Parduota 260 įvairių pastatų, tačiau tuos, iš kurių į valstybės biudžetą subyrėjo milijonai, galima suskaičiuoti pirštais: buvusios Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės sklypas ir pastatų kompleksas - 12,35 mln. eurų, buvęs spec. viešbutis Z.Sierakausko gatvėje - 2,7 mln. eurų, buvusi Vidaus reikalų ministerijos poliklinika - beveik 2 mln. eurų, senieji Klaipėdos policijos pastatai - 1,62 mln. eurų, Statistikos departamento rūmas Kaune - 1,31 mln. eurų.
Apgriuvę sandėliai, fermos įgriuvusiais stogais, senos siurblinės, katilinės, apleisti butai ir gamybinės patalpos arba niekam nereikalingi, arba parduoti už tiek, kiek davė pirkėjas. Valstybės iždas būtų papildytas gerokai solidžiau, jeigu nereikalingo turto būtų atsikratyta prieš 7-15 metų, kol jis dar nebuvo sunykęs dėl gamtos išdaigų ar nuniokotas chuliganų.
Ne ką paklausesniais objektais viešame aukcione parduodamo nereikalingo valstybės turto sąrašas papildytas ir šią savaitę.
Griauti lūženas irgi kainuoja
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija perduoda 308 kv.m administracines patalpas Ginučiuose (Ignalinos r.), turistų prieglaudą ir 3 butus Vaišniūnuose.
Direkcijos vadovas Gedas Kukanauskas „Vakaro žinioms“ pripažino, kad minėtas turtas parko veikloje nenaudojamas jau senokai: „Kitados, kai Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija valdė miškus, turizmo bazę Palūšėje, organizavo turistų apgyvendinimą, turėjo daug darbuotojų, kuriems buvo skirti tarnybiniai butai. Šiandien paslaugas turistams teikia privatus verslas, parke nebėra nei tų funkcijų, nei darbuotojų, ir jų butai stovėjo tušti. Turto priežiūra kainuoja, o mūsų asignavimai riboti, tad bandome visa tai, kas nereikalinga, perduoti Turto bankui.“
Kodėl nenaudojamo turto parkas neatsikratė anksčiau, G.Kukanauskas nesiryžo komentuoti, mat direkcijai vadovauja nuo 2015 metų. Pasak jo, nemažų problemų direkcijai kelia ir tokie pastatai, kurie visai nebetinkami naudoti ir yra Vyriausybės nutarimas juos griauti.
„Turime puikų rekonstruotą Turizmo centrą, kurį valdo koncesininkas, o šalia stūkso ir vaizdą gadina seni nameliai, ūkiniai pastatai. Norime sutvarkyti teritoriją ir juos nugriauti, prašome iš Vyriausybės lėšų nugriovimui, bet jų vis neatsiranda“, - pasiguodė direktorius.
Gyvena „ne tie“ žmonės
Pernai ir šiemet daug nereikalingų pastatų Turto bankui perdavė ir šalies miškų urėdijos. Rokiškio miškų urėdija atiduoda valstybei paskutinius 5 namus, kuriuose dirbo ir gyveno miškininkai Kamajuose, Pandėlyje, Jūžintuose. Urėdijos vadovas Benjaminas Sakalauskas pripažino, kad dalis pastatų yra funkcionuojantys, tačiau dabartinės miškų sistemos juodintojai tokius faktus išnaudoja aršiam puolimui.
„Yra ten žmonių, kurie jau nebedirba girininkijose, bet jiems dar teisiškai priklauso gyventi. O kritikai rėkia, neva ten abejotini žmonės gyvena. Tai gal vieni pas mus yra žmonės, o kiti - ne žmonės. Kad ir kaip būtų, mes dabar juos „paleidžiame“, jie galės pretenduoti savo naudojamą turtą įsigyti aukcione“, - teigė B.Sakalauskas.
Pandėlyje į nereikalingo turto sąrašą įrašytas 138 kv.m ploto gyvenamasis namas su garažu, klojimu, kiemo rūsiu, malkine ir kitais statiniais, turto likutinė vertė - vos 17,96 euro. Ten yra ne tik girininkijos, bet ir gyvenamosios patalpos. Pandėliškiai stebisi, kodėl jos tokios pigios - ar gali būti, kad ir aukcione bus pasiūlyta panaši kaina?
„Žinau, ten gyvena ilgamečio girininko našlė, ir pati ilgai dirbusi girininkijoje, - tą ūkelį jie puikiai buvo susitvarkę, - sakė B.Sakalauskas. - Tokia maža turto vertė yra balanse, atskaičius nusidėvėjimą, nes pastatai labai seni. O pačių žmonių investicijos į tą turtą balanse neatsispindi. Jeigu aukcione nusipirks, reikės rimtos renovacijos, nes sienojai kaip rėtis, nesvarbu, kad nudažyti...“
Pernai į aukcioną „pasiųstas“ urėdijos valdytas daugiau kaip 200 kv.m mūrinis gyvenamasis namas Suvainiškio kaime. Jame irgi gyvena nuomininkai, B.Sakalausko žiniomis, pretenduosiantys įsigyti savo būstą. Likutinė šio objekto vertė buvo 348 eurai, kokia jo pradinė kaina bus aukcione - dar neaišku, mat Turto bankas jį tik ruošia parduoti.
„Nemanau, kad Pandėlyje, juo labiau Suvainiškyje, kažkas puls pirkti tuos pastatus aukcione, kai aplink pilna tuščių namų, - įsitikinęs urėdas. - Iš kai kurių kaimų pabėgo jau net po 40 proc. gyventojų. Tik džiaugtis reikėtų, kad kaime dar likę žmonių, jeigu tik sąlygų yra, gyventų jie sau ramiai. Bet šito vajaus tikslai, kaip mes visi suprantame, visai kiti...“
Kainos skiriasi kartais
Turto bankas stengiasi valstybei nereikalingą turtą parduoti kuo naudingiau. Efektyvumo siekiama net ir iš griuvenų, kurių likutinė vertė - 0 centų. Kaip tik toks namukas liepos pabaigoje vyksiančiame aukcione bus parduodamas Zarasų pakraštyje. Dabar objekto pradinė kaina - 3709 eurai. Apleista medinė trobelė, kurios plotas - vos 37 kv.m, šiuo metu įkainota 2700 eurų, po ja naujai suformuotas 0,16 ha žemės sklypas vertinamas 1 tūkst. eurų. Aukcione pradinė kaina gali dar paūgėti, mat šis valstybei nereikalingas turtas stovi ypatingoje vietoje - prie pat ežero.
Palyginkime - 680 kv.m buvusio darželio pastatas Saločių miestelyje (Pasvalio r.), suformavus prie jo 0,48 ha žemės sklypą, parduodamas už bendrą 2840 eurų pradinę kainą. Griuvėsiais virstančio pastato likutinė vertė buvo 749 eurai, o dabar jis įkainotas 1392 eurais.
Tarp aukciono būdu išnuomojamų patalpų daugiausia - garažai. Jų pradinės nuomos kainos labai svyruoja: pigiausiai išsinuomoti siūloma Akmenėje - 0,18 euro už kv.m su PVM, Joniškio r. - 0,38 euro už kv.m, Pasvalyje - 0,90 euro už kv.m. Kaune, Juozapavičiaus prospekte, siūlomų dviejų tame pačiame komplekse esančių garažų kainos - 0,27 ir 0,54 euro už kv.m.
Administracinių patalpų nuomos kainos ryškiai skiriasi priklausomai nuo vietovės - Šeduvoje (Radviliškio r.) pradinė kaina už kv.m nustatyta 0,39 euro su PVM, Panevėžio centre - 1,27 euro per mėnesį.
Šiuo metu Turto bankas aukciono būdu siekia išnuomoti tik 1 butą, esantį Konstantinavos kaime Rokiškio r., pradinė kaina per mėnesį 0,16 euro su PVM už kvadratinį metrą.
Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys, teisininkas:
Manau, galima pateisinti tarnybinius butus parkuose, girininkijose. Pavyzdžiui, pamaryje, Stemplių girininkijoje, sunkiai susirgo girininkas, pusę metų gydėsi, tapo nedarbingas. Vargais negalais pavyko prikalbinti į tą vietą kitą specialistą iš Plungės. Tas žmogus neturėjo kur gyventi, tad apsistojo girininkijos pastate įrengtame bute. Kitados man pačiam buvo keista, kai Nemuno deltos regioniniame parke statė naujus grandiozinius pastatus už 5 mln. litų, nors šalia fantastiškoje vietoje parkas turėjo gerą pastatą. Bet jo palėpėje buvo įrengti butai - jie būdavo labai reikalingi, nes vasaromis ten apsistodavo ornitologai, atvykę stebėti paukščių.
Mano galva, mes neturėtume kalti prie kryžiaus tų įstaigų kaimuose, giriose, kur tarnybiniuose butuose gyvena dirbantys žmonės. Pardavus tokius butus, valstybė nepraturtės, o žmonės žeminami. Turėtume koncentruotis į socialinius būstus, kurie yra išskirtinėse vietose, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, kurie nėra privatizuojami. Arba gyventojai neva įdeda savo investicijų 50 proc. būsto vertės ir jiems leidžiama pirkti butą jau ne rinkos kaina. Įsivaizduojate, kokios lėšos valstybei galėjo būti generuojamos pardavus rinkos kaina tuos socialinius būstus Pilies, Trakų, Vokiečių gatvėse. O ten tokių būstų buvo apie tūkstantį! O čia mes tik blusinėjamės ir imituojame, kad šventai laikomės įstatymo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą