Iš patalų kelsimės kaip europiečiai.

Nuo šių metų vėl turėsime ir vasaros, ir žiemos laiką. Praeitų metų pabaigoje Vyriausybė pagaliau ryžosi priimti nutarimą, kad kiekvienų metų paskutinį kovo mėnesio sekmadienį privalu pasukti laikrodžių rodykles viena valanda į priekį. Todėl mes, kaip ir daugelio kitų Europos valstybių piliečiai, vėl gyvensime pirmosios juostos vasaros laiku.
Priminsime, kad nuo 1991 metų Lietuvoje galiojo Rytų Europos laikas (antroji laiko juosta). Tačiau po didžiosios laiko reformos, inicijuotos tuometinės Europos reikalų ministerijos, Lietuvoje buvo įvestas Vakarų Europos laikas (pirmoji laiko juosta). Toks sprendimas sukėlė itin neigiamą visuomenės reakciją.
1999 m. pabaigoje toks laikas buvo pakoreguotas. Iki galo neapsisprendus, kurios laiko juostos ritmu turėtume gyventi, nuspręsta nebesukinėti laikrodžių rodyklių, kaip anksčiau, du kartus per metus. Todėl Lietuva atsidurdavo tai pirmoje, tai antroje laiko juostoje.

Naudinga ir žmonėms, ir verslui

Vasaros laikas šiemet ir ateityje prasidės nuo paskutinio kovo mėnesio sekmadienio, kai trečią valandą nakties pasuksime laikrodžių rodykles viena valanda į priekį. Vasaros laikas galios septynis mėnesius. Žiemos laikas prasidės paskutinį spalio mėnesio sekmadienį, ketvirtą valandą nakties laikrodžių rodykles pasukus viena valanda atgal.
Aplinkos ministrija, teikusi Vyriausybei pasiūlymą dėl laiko keitimo, teigia atsižvelgusi į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos rekomendacijas, Europos parlamento bei Europos tarybos nuostatas. Vasaros laiko įvedimas pakoreguos ir žmonių dienotvarkę bei leis sutaupyti elektros energiją.
Manoma, kad griežtas laiko suskirstymas į vasaros ir žiemos, pagal Europos laiko normas, teigiamai įtakos ir verslą. Lietuvai pereinant prie naujų, vieningų Europoje geležinkelių, oro uostų darbo grafikų, tikimasi, kad efektyviau bus plečiamas tranzitas per mūsų šalį.

Dviejų laiko juostų zonoje

Vidutinio laiko skaičiavimo sistema pagrįsta Žemės paviršiaus padalijimu į 24 valandines juostas bei remiasi pradiniu (arba nuliniu) dienovidžiu. Šis eina per senąją Grinvičo observatoriją, esančią Londone.
Visoje valandinės juostos teritorijoje naudojamas vienodas juostinis laikas. Juostinio laiko skaičiavimo sistema 1884 metais priimta Vašingtono tarptautinėje konferencijoje. 1888 metais juostinis laikas įvestas ir Vakarų Europos šalyse.
Didesnė Lietuvos dalis (apie 4/5 šalies teritorijos) yra antroje, arba Rytų Europos laiko juostoje. Į pirmąją laiko juostą patenka tik vakarinė Lietuvos dalis. Riba tarp pirmos ir antros juostų eina iš pietų į šiaurę tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau - tarp Kuršėnų ir Telšių.

Stūmė Lietuvą į Europą

Nuo 1991 metų visoje Lietoje buvo įvestas 2-osios juostos laikas, kuris skyrėsi nuo Grinvičo laiko lygiai dviem valandom.
1998 m. kovo pabaigoje Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva Lietuvoje buvo įvestas pirmos juostos laikas. L. Andrikienė savo sprendimą grindė faktais, kad pagal tokį laiką (Grinvičo laikas plius viena valanda) gyvena daugelis didžiųjų Vakarų ir Vidurio Europos šalių. Ministrė aiškino, kad laiko kaita padėtų Lietuvai tapti Europos dalimi.
Būtent nuo tada valstybinių įstaigų darbuotojai pirmadieniais - ketvirtadieniais pradėjo dirbti ne nuo 9 val. iki 18 val., o viena valanda paankstino ir darbo pradžią, ir pabaigą. Pasikeitė ir pietų laikas: poilsiui skirtas laikas prasidėjo ne nuo 13 valandos, o vidudienį.

Stigo šviesos

"Andrikienės laiku" pasipiktinę piliečiai aiškino, kad greitai pasibaigiantis šviesus dienos laikotarpis, kai pradeda temti jau apie 15 valandą, sukelia daug sveikatos problemų. Žmonės skundėsi, kad dėl per anksti juos apgaubiančios tamsos jie tapo dirglesni, paaštrėjo diskomforto pojūtis ir net padidėjo baimės jausmas. Žmones gąsdino ne papildomos išlaidos už suvartotą elektros energiją, bet augantis nusikalstamumas.
Teigta, kad L. Andrikienės dėka Lietuvos nenatūralus perkėlimas iš antrosios laiko juostos į pirmąją įnešė chaosą bei sujaukė žmonių paros ritmą.

Užkrečiantis anglų pavyzdys

Vadinamąjį vasaros laiką Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji įsivedė anglai. Tada britai nusprendė, kad saulės šviesos didesnis išnaudojimas gali padėti išspręsti iškilusią kuro bei degalų trūkumo problemą.
Anglų pavyzdžiu netruko pasekti apie 50 pasaulio valstybių. Tarp jų ir Europos šalys: Vokietija, Prancūzija, Italija, Švedija, Danija, Lenkija, Latvija ir kt.