Praėjusią savaitę Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje buvo užregistruotos tik 274 laisvos darbo vietos ir net 17 430 bedarbių. Tiems, kuriems per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį taip ir nepavyksta surasti naujos darbo vietos, dažniausiai lieka du keliai - tapti socialiai remtinais asmenimis arba emigruoti.
Sužinoti kiek klaipėdiečių per šiuos metus gavo paskutines jiems priklausiusias nedarbo draudimo išmokas, dienraščiui nepavyko - tokios informacijos Darbo birža neteikia. Tuo metu kita labai aiški statistika byloja, kad kas mėnesį socialiai remtinų asmenų sąrašus Klaipėdoje papildo apie 100 šeimų.
Kol kas išlaiko žmona
48 metų klaipėdietis Raimondas paskutinę nedarbo draudimo išmoką gavo prieš 2 mėnesius. Likęs be cento kišenėje vyras gyvena iš žmonos algos.
Nors darbo paieškoms jis turėjo gana daug laiko, tai darė nedėdamas didžiulių pastangų.
"O kam verstis per galvą, jei siūlomi atlyginimai Lietuvoje yra tik 800-1400 litų į rankas? Žmona dirba pardavėja parduotuvėje, kuri ieško pagalbinio darbininko. Jam į rankas mokėtų apie 800-900 litų. Neketinu dirbti už tiek. Per gyvenimą ragavau visokių darbų, ėjau į jūrą, paskutinėje darbovietėje dirbau transporto vadybininku, o po naujų metų planuoju važiuoti į užsienį. Nieko konkretaus dar nežinau, ieškau pažįstamų, kurie patartų, rekomenduotų. Ten dirbčiau bet ką, nes darbo nebijau. Žinoma, tikiuosi uždirbti bent jau vidutiniškai. Didžiausia bedarbio pašalpa, kurią gavau tris mėnesius, buvo 1 050 litų. Lietuvoje likčiau tuo atveju, jeigu uždirbčiau apie 2 000 litų", - atviravo pokalbininkas.
Pretenduoti į socialiai remtino asmens statusą Raimondas negali, nes neatitinka nustatytų kriterijų. Norint gauti socialinę pašalpą kiekvieno šeimos nario pajamos neturėtų viršyti 350 litų per mėnesį, o jo žmona uždirba daugiau.
Gyvena į skolą
Pasibaigus terminuotam darbui užsienyje į Klaipėdą sugrįžo klaipėdiečių Justės ir Tomo šeima. Į uostamiestį jie parsivežė ir 6 metukų dukrą.
Beveik 7 metus įvairiose užsienio šalyse dirbusi šeima paskutines nedarbo draudimo išmokas gavo prieš keletą metų, kai abu buvo atleisti iš tuometinių darboviečių.
"Nepražuvome mes be tų išmokų, pragyvens ir kiti. Kokiu kvailiu ar tinginiu reikia būti, kad nesurastum jokio pajamų šaltinio išskyrus Darbo biržos mokamas išmokas. Mes pasirašėme kontraktus su užsienio darbdaviais ir išvykome. Sunkumai prasidėjo šiemet, nes ir ten - ne pyragai. Galiausiai nebenorime blaškytis po pasaulį, vaikui Lietuvoje reikia įleisti šaknis, pradėti lankyti lietuvišką mokyklą. Dabar kol kas gyvename iš santaupų, o kai reikalas prispaudžia, skolinuosi iš pačių artimiausių žmonių - sesers, tėvų. Į socialinės rūpybos skyrių nežadu kreiptis, nes laukiu, kol vyras vėl išvyks svetur. Turime tokį planą: aš liksiu čia, o jis dirbs ten ir siųs mums pinigėlius", - apie tai, kaip ateitį pasitinka be jokių pajamų likusi šeima, pasakojo Justė.
Moka tūkstančiams
Lapkritį Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius pašalpas mokėjo 1 486 šeimoms - iš viso pervesta 618 tūkst. Lt.
"Nuo vasaros pabaigos plūstelėjo žmonės. Matyt, tuo laikotarpiu daugumai Darbo birža baigė mokėti išmokas. Kiekvieną mėnesį dėl pašalpų į mus kreipiasi vis daugiau. Paskaičiavus išeitų, jog kas mėnesį prašymus rašo apie 100 naujų šeimų", - kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Svetlana Vasiliuk.
Kai kuriems gyventojams galimybė gauti socialinę pašalpą lieka vieninteliu šiaudu, laikančiu juos virš bedugnės. Tačiau yra ir tokių, kurie ne savo valia tapę bedarbiais įsigudrina vienu metu gauti socialinę pašalpą ir uždarbiauti.
S. Vasiliuk teigimu, tikrinti, ar pašalpų gavėjai nesukčiauja, skyriaus specialistai galimybių neturi. Tai daro tik gavę signalą, jog pašalpos gavėjas juos apgaudinėja.
"Atvejai vienetiniai. Štai neseniai sužinojome, jog vienas toks asmuo gauna pašalpą ir dirba užsienyje. Išsiaiškinus tiesą, jei skundas pasitvirtina, pašalpos mokėjimas nutraukiamas", - tikino pokalbininkė.
Faktai
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo. Jei jis mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei nuo 25 iki 30 metų - 7, jei nuo 30 iki 35 metų - 8, jei 35 ir daugiau metų - 9 mėnesius.
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir nepaskirta išankstinė senatvės pensija, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius.
Nedarbo draudimo išmokos dydį sudaro pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu tai būtų 350 Lt). O kintamos nedarbo draudimo išmokos dydis lygus 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, kurį bedarbis gaudavo iki netekdamas darbo per paskutinius 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje. Visais atvejais maksimalus nedarbo draudimo išmokos dydis negali viršyti 70 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu tai sudarytų apie 1 040 Lt.
Seimas praėjusią savaitę priėmė laikinąjį Socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymą, kuris numato, jog nuo sausio maksimali bedarbio pašalpa mažinama iki 650 Lt.
Į socialinę pašalpą gali pretenduoti asmenys, kurių šeimos arba vieno asmens pajamos neviršija 350 litų. Nuo šios sumos pašalpa skaičiuojama pagal formulę. Jei žmogus gyvena vienas ir neturi jokių pajamų, tokiu atveju jis gaus 315 Lt pašalpą. Jei žmogus turi pajamų, tuomet iš 350 Lt yra atimamos jo pajamos ir išmokamas 90 proc. valstybės remiamų pajamų skirtumas.
Socialinė pašalpa mokama neribotą laiką, tačiau privaloma būti registruotam Darbo biržoje arba turėti mažas pajamas. Dėl šios pašalpos skyrimo reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių.
Gelbėjimosi ratas - veikla ir judėjimas
Vilma MAŽEIKIENĖ, psichologė, psichoterapeutė
Vienas iš būdų, kaip netekus pajamų nekristi į psichologinę bedugnę, yra Darbo biržos, Darbo rinkos mokymo tarnybos siūlomos nemokamos psichologų paslaugos. Susitikimuose su specialistais žmonės nemokamai gauna konkrečius, o ne abstrakčius patarimus, kaip gyventi toliau. Klaipėdoje registruotis konsultacijoms galima telefonu 31 10 52.
Jeigu savo bėdų, emocinių išgyvenimų nenorima patikėti psichologams, kitas patarimas - nelaukti, kol bus išmokėta paskutinė išmoka, pradėti veikti tik tapus bedarbiu. Pirmuosius kelis mėnesius netekęs darbo žmogus dar pasitiki savo jėgomis, tačiau nieko nedarant, tik pasyviai laukiant pasiūlymų ar sėdint namie, pasitikėjimas savimi palaipsniui silpsta ir jau tuomet žmogus puola į apatiją. Vargu, ar viskam abejingas jis bus pajėgus ieškoti naujo pajamų šaltinio.
Gal ir kvailai skamba, tačiau bedarbiui patarčiau kasdien susigalvoti ką veikti, kad nesėdėtų namuose: išeiti pasivaikščioti, susitikti su draugu ir panašiai. Antraip, žiūrėdamas į tašką sienoje, žmogus save izoliuoja nuo visuomenės, praranda kontaktus, su visu tuo atslenka nemeilė sau, nepasitikėjimas.
Bedarbystė - ilgas procesas. Asmuo užsiregistruoja Darbo biržoje, gauna išmokas apie pusmetį. Per tiek laiko galima lankyti kursus, mokytis naujų profesijų. Laimi tie, kurie planuoja savo gyvenimą. Žmonės, spjaunantys į menkai apmokamus darbus, klysta, nes užsidaro rate. Galiausiai kiekvienas žino seną tiesą - tavimi niekas nepasirūpins taip, kaip pats gali tai padaryti. Tik paties žmogaus aktyvumas jam padeda.
Vaida JUTKONĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą