Užvakar vėlų vakarą nuo atskilusios ledo lyties Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis Mi-8C nukėlė tris klaipėdiečius žvejus mėgėjus. Pareitą šeštadienį KOP sraigtasparnis taip pat gelbėjo 3 Kuršių mariose pasiklydusius žvejus. Problema darosi akivaizdi, tad nejuokais svarstoma galimybė bausti tuos, kurie rizikuoja ir savo, ir kitų gyvybėmis bent jau administracinėmis baudomis. Tačiau nėra jokių įstatymų, kuriais vadovaujantis būtų galima tai padaryti, o visame pasaulyje žmonių gelbėjimo operacijos atliekamos nemokamai. Taigi poledinės žūklės mėgėjai šiek tiek patuština visų mokesčių mokėtojų kišenes.
Pranešė žmona
Užvakar apie 19 val. Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras gavo pranešimą, kad ant ledo lyties Kuršių mariose ties Preila, maždaug už 1 km nuo kranto, yra nebegalintys grįžti žmonės. Apie tai pranešė vieno iš jų žmona, skambinusi ir į Klaipėdos priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Koordinacinis centras paprašė pakilti Nemirsetoje budinti KOP sraitasparnį, išsiųsti Pakrančių apsaugos laivą su oro pagalve "Christina". Manyta, kad pučiant vėjui, kurio greitis gūsiais siekė 13-15 m/s, sraigtasparniui bus sudėtinga paimti žmones. Nors nebuvo duotos tikslios koordinatės, tačiau Mi-8C juos surado ir nuskraidino į atsarginį Palangos oro uostą. Medikų pagalbos jiems neprireikė.
Plaukė pasieniečių laivas
Beje, laivo "Christina" 2,5 valandos darbas, skaičiuojant kurą tepalus, amortizacinį nusidėvėjimą, kainuoja 500 Lt. Vienas laivo segmentas, kuriais nusėtas visas dugnas ir kurie liečiasi su žeme, kainuoja apie 350 Lt. O pamesti jį, laivui plaukiant visu greičiu, vienas juokas, jau nekalbat apie tai, kad laivas gadinamas kiekvienos operacijos metu. Kol kas pasieniečiai dar neturi laiko apskaičiuoti, kokia žala padaryta laivui per gelbėjimo operacijas.
Pranešimą apie nelaimės ištiktus žvejus pasieniečiai gavo 19.15 val. 19.35 val. "Christina" išplaukė į įvykio vietą, netoli kurios jau buvo 19. 55 val. 20.15 val. sraigtasparnis pranešė matąs žmones, tačiau neaišku, ar tuos.
Lakūnai supranta žvejus
Viena sraigtasparnio skrydžio valanda apytikriais apskaičiavimais kainuoja 2,5 tūkst. Lt. Kadangi užvakar oro sąlygos neleido su išgelbėtaisiais nusileisti Nemirsetoje, teko skristi į Palangą. Vakar atvykus pasiimti per naktį palikto sraitasparnio lakūnai gavo 500 Lt sąskaitą iš oro uosto.
Užvakar žvejus gelbėjo Mi-8C įgulos vadas Jonas Devindoris, lakūnas Romanas Čibisovas, borto tecnikas Vidmantas Zupka, gelbėtojas Albertas Lapavičius, gydytojas Eligijus Cicilionis. Nemirsetoje oro sąlygos pakilti buvo geros.
Įgulos vadas pasakojo, jog žvejai buvo ant lyties, kurią iš visų pusių supo vanduo. Sraigtasparnio gelbėjimo operacija truko 1 valandą ir 4 minutes. Jis nuskrido iki vietos maždaug per pusę valandos. Paiešką apsukino tai, kad pradėjo snigti, tad buvo prastas matomumas. Pastebėjo žmones ant ledo todėl, kad jie švietė. Dar viena blogybė, pasak J. Devindoriaus, buvo ta, kad ant ledo buvo daug žvejų, visi jie turėjo prožektorius ir visi, pamatę straigtasparnį, švietė į jį. Tai lakūnus klaidino. Nuskrido ir prie vienų, ir prie antrų, prie trečių. Paskui suprato, kad skraido per arti Klaipėdos, kur ledas sveikas. Tada skrido tolyn, kur ledas buvo suskilęs ir rado.
Paklaustas, ar toks žvejų elgesys nepiktina gelbėtojų, įgulos vadas atsakė, jog ledas tikrai buvo storas, nes sraitasparnis, galima sakyti, ratus padėjo ant tos lyties. Ją atplėšė atplėšė stiprus vakarų vėjas. Vadas mano, kad tie žvejai gal savaitę ir neis žvejoti, bet po poros - eis. "Būtų triukas, jeigu tuos pačius tektų gelbėti antrą kartą. Žveją užvaldo aistra, ir nieko čia nepadarysi",- sakė J. Devindoris.
Žvejos toliau
Visų trijų išgelbėtojų pavardės redakcijai žinomos. Su vienu iš jų vakar kalbėjomės telefonu. Jo manymu, nieko ypatingo nebuvo, taip nutikti gali kiekvienam. Ledas buvęs 80 cm storio. Lytis nebuvo nešama. Tik blogai, kad pakilo didelis vėjas, snigo šlapiu siengu. Pasak jo, jeigu dvi dienas būtų kokie 17 laipsnių šalčio, žvejai galėtų eiti į tą pačią vietą ir žvejoti. Pašnekovas sakė, jog jie turėjo viską, kas būtina - ir kompasus, ir akumuliatorių, kuris davė šviesą, ir mobilųjį telefoną.
Pagalbos paprašė todėl, kad buvo properša ir jiems nesinorėjo eiti į kitą krantą, į Rusnės pusę, nes mašiną jie buvo palikę prie Preilos. Jis mano, kad, jeigu jie būtų sulaukę ryto, prašvitus būtų patys sugrįžę. Tamsoje negalėjo tinkamai įvertinti situacijos. Reikėję eiti į priekį Klaipėdos link ir paskui pasukti į kranto pusę, ir viskas. Sakė, kad sraigtasparnis juos labai greitai pamatė, nes jie švietė. Visų trijų vyru vardu žvejus dėkojo sraigtasparnio ekipažui, kuris juos pagirdė arbata. Pilotas labai prityręs, nes sraigtasparnis nusileido likus 1-2 cm nuo ledo, jie įlipo į jį laipteliais. Pučiant stipriam vėjui būtų buvę sunku pasikelti lynu. Paklaustas, ar dar nori eiti žvejoti, kai paskraidė sraigtasparniu, vyras atsakė: "Žinoma. Kokia ten baimė. Nemalonu būtų buvę, jeigu būtų reikėję eiti toli į kitą krantą. Kiekvienas žvejys žino, ko eina ant ledo: kad sušals, kad gali nekibti. Mes laukėme vakarinio stintų kibimo, kai sutemsta. Žvejoti nebeleido prastas oras. Stintos dabar gerai eina. Kai tik turėsiu poilsio dienų, vėl eisiu į žvejybą. Kai dieną ėjome nuo kranto ant ledo, padėtis buvo normali, nereikėjo šokinėti ant lyčių. Mes nesame tokie kvailiai, kad, matydami, jog ledas yra atskilęs, šokintume nuo lyties ant lyties ir ir eitume toliau žinodami, kad vėjas kyla. Pats sau nelaimės juk neieškai. Ledas buvo toks, kad galėjai nuo vieno iki kito kranto pereiti. Net nepajutome, kada jis įtrūko, negirdėjome jokio traškėjimo",- pasakojo žvejys mėgėjas.
Jo manymu, svarbiausia važiuojant žvejoti turėti mobilųjį ryšį, tolimą šviesą, kad jos užtektų valandai ar dviem. Būtų gerai, kad ant rūbų būtų atšvaitai, naktį pašvietus jie labai gerai matomi. Jis sako, jog iškilus kokiai nors grėsmei nereikia panikuoti, lakstyti, išsiskirstyti, tuo tik apsunkinamas gelbėtojų darbas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą