Išsaugoti cechui reikalingi ir valstybės pinigai

Paveldosauga

Vakar valdžios, paveldo saugotojų bei miestiečių pasitarime vieningai sutarta, jog reikėtų išsaugoti senąjį celiuliozės virimo cechą. Tiesa, pastato savininkai teigia, jog tokia galimybė būtų tik finansiškai prisidėjus valstybei.

Pasak pastato savininkės jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, cechas yra avarinės būklės, gali nugriūti, o be to, jo sienose yra pavojingų sunkiųjų metalų. Pasiūlęs susirinkusiesiems pastatą apžiūrėti iš vidaus, A. Kuzmarskis perspėjo, jog teks pasirašyti popierius, kad su avarine jo būkle susipažinta ir ten einama savo noru.

Tiesa, anot paveldu susirūpinusios klaipėdiečių iniciatyvinės grupės atstovo istoriko Dainiaus Elerto, liūdna praktika verčia įtariai vertinti ekspertizę, kuria remiantis kalbama apie avarinę pastato būklę.

Pasak jo, reikėtų sudaryti komisiją, kuri iš naujo deramai įvertintų pastato kultūrinę vertę, jo kraštovaizdinę funkciją. Tokią ekspertizę turėtų atlikti keli nepriklausomi ekspertai.

Sveikindamas A. Kuzmarskio siekius rasti kompromisą išsaugoti bent vertingiausią rytinį cecho fasadą, D. Elertas prašė Savivaldybės administracijos atstovų, kad pastatas būtų paskelbtas paveldo objektu.

Pasak Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, iki šiol valstybė to nebuvo padariusi, nes bijota prisiimti atsakomybę - organizacija ar įstaiga, įtraukianti objektą į paveldo registrą, įsipareigoja jį saugoti.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovo Laisvūno Kavaliausko teigimu, procedūros dėl cecho paskelbimo paveldo objektu buvo pradėtos, tačiau kol kas yra sustojusios. Pirmadienį uostamiestyje turėtų apsilankyti Kultūros paveldo centro atstovė architektūros istorikė Marija Drėmaitė, apžiūrėsianti cechą. Tikimasi, jog vėliau bus priimtas sprendimas dėl pastato paskelbimo saugojamu paveldo objektu.

Nors ir geranoriškai nusiteikęs, A. Kuzmarskis paminėjo, kad dar prieš porą metų, kol nebuvo žinoma, kad pastate yra pavojingų sveikatai medžiagų, svarstyta, kad jo išsaugojimas ir atstatymas galėtų kainuoti apie 20 mln. litų. Tiksli suma nežinoma, tačiau bet kokiu atveju, anot A. Kuzmarskio, reikia, kad valstybė prisidėtų finansiškai. Tai reikėtų atlikti kuo greičiau, kol pastatas dar nesugriuvo.

Giedrė NORVILAITĖ