Išsiskyrė nuomonės dėl Didžiojo penktadienio: dirbti ar nedirbti?

Didysis tridienis ir šv. Velykos krikščionims - svarbiausios metų dienos, o Didysis penktadienis keliolikoje Europos šalių paskelbtas nedarbo diena.

Kaip Eltai sakė Seimo narys, daktaras Antanas Vinkus, jis asmeniškai - už, kad Didįjį penktadienį ir Lietuvos gyventojai galėtų nedirbti.

„Didįjį penktadienį apmastome Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Būtų labai gerai, kad žmonės turėtų galimybę atsitraukti nuo darbų”, - sakė parlamentaras.

Seimo nario Dainiaus Kreivio nuomone, susikaupti galima ir darbo dieną. O Didžiojo penktadienio pamaldose dalyvauti vakare.

„Didysis penktadienis tikintiesiems yra labai svarbi diena, bet poilsiui turėsime ne vieną dieną, o pirmą, antrą Velykų dienas. Tai tikrai nemažai“, - Eltai sakė D. Kreivys.

Kaip tikintis žmogus parlamentaras atkreipė dėmesį, kad svarbi yra visa Didžioji savaitė. Tačiau užuot išskyrus Didįjį penktadienį, D. Kreivys būtų linkęs spręsti nedarbo sekmadieniais klausimą ištisus metus.

„Net ir verslas tam nesipriešina, „Norfos“ savininkas yra minėjęs, kad visai pritartų minčiai sekmadieniais trumpinti darbo laiką ar iš viso atsisakyti didžiųjų prekybos centrų. Aš manau, būtų svarbu visiems žmonėms leisti švęsti sekmadienį, išskyrus mažas parduotuvėles. Tai būtų galimybė plėtotis smulkiam verslui, jei didieji prekybos centrai palaipsniui trumpintų darbo laiką sekmadieniais, po vieną sekmadienį, kaip Lenkijoje, nedirbtų, kol pirkėjai įprastų“, - sakė D. Kreivys.

Didysis penktadienis ne darbo diena protestantiškose Švedijoje, Danijoje bei Suomijoje ir katalikiškose Ispanijoje, Airijoje bei Vokietijoje, kur katalikų ir protestantų yra beveik po lygiai. Taip pat Didysis penktadienis - šventinė diena Jungtinėje Karalystėje bei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

Katalikiškoje Lenkijoje Didysis penktadienis nėra įtrauktas į laisvadienių sąrašą, tačiau iniciatyvų šią dieną nedirbti kyla nuolat.

Daugiausia laisvadienių yra Suomijoje - suomiai nedirbdami švenčia 14 nacionalinių švenčių.

Lietuvoje šiuo metu yra 12 šventinių dienų, į darbą nereikia eiti sausio pirmąją per Naujuosius metus, vasario 16 dieną minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją minint nepriklausomybės atkūrimą. Velykas visada švenčiame sekmadienį, kuris daugumai yra ne darbo diena, ne darbadienis yra ir antroji Velykų diena.

Laisvadienį kaip įprasta turėsime gegužės 1 dieną, kuri yra minima kaip Tarptautinė darbininkų diena, 2003 metais valstybine švente ir ne darbo diena Seimas paskelbė birželio 24-ąją švenčiamas Rasas arba Jonines.

Nedirbdami liepos 6 dieną švenčiame Valstybės dieną, o rugpjūčio 15-ąją Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę, kitaip vadinamą Žolinę.

Tradiciškai ne darbo diena yra lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, gruodžio 24-ąją švenčiamos šv. Kūčios ir gruodžio 25-ąją minimos šv. Kalėdos.