"Dažnėja priepuoliai, nebežinau, ar rytą atsikelsiu. Kur bedi pirštu, ten skauda: kasa, skrandis, žarnynas susidėvėję, išėję iš rikiuotės. Galiu nuryti tik braškes, mineralinį ir salotas", - su humoru apie savo kančių golgotą ir senkantį gyvybingumą kalba Telšių rajono, Degaičių kaimo gyventoja, septyneto vaikų motina Rita Šukytė. Moteriai atlikta jau penketas operacijų, diagnozė: "pilvo sienos įstrigusi recidyvinė išvarža". Respublikoje pagarsėjęs geradaris iš Natkiškių, Tadas Girčius, nuvežė ją į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, pas profesorių Laužiką, šis ragina moterį operaciją atlikti ne vėliau kaip spalio - lapkričio mėnesį. Rajono socialinės rūpybos skyrius daugiavaikės motinos operacijai skyrė 500 litų, tačiau ligonei privalu, kad vėl neprasidėtų žarnų gangrena, įdėti sintetinį audinį, atstosiantį pilvaplėvę, šis kainuoja tūkstantį dolerių. Kaipsyk tokią sumą Ritos vyrui Kęstučiui Bakšai yra skolingas ponas Justinas Burba - nuo 1995 metų, kai buvo sudaryta kreditinė sutartis 12 mėnesių laikotarpiui, "remiantis Energetikos ministro valstybinės komisijos įsakymu, raštu Seimui ir Vyriausybei". 1994 metais įkurtai UAB "Burba ir Co", turėjusiai užsiimti biodujų generatorių gamyba, valstybė skyrė dotacijų ir užsienio tikslinį kreditą verslui remti, dygo pastatai - kaip paprastiems žmonėms, tapusiais kreditoriais, nepatikėti tokia misija?
"Bus įkurtuvės, tereikia iki jų išgyvent"
Aptinkame Ritą maitinančią tris mažuosius sūnus: Kęstutį, Karolį ir Julių. Raudonskruosčiai, žibuoklinių akių vaikeliai laikosi drauge kaip žemuogės, suvertos ant vieno stiebo. Penkiolikmetė dukra Viktorija, grįžusi iš mokyklos Telšiuose, išskubėjo į treniruotes; ji žaidžia Lietuvos jaunių futbolo rinktinėje, o trylikmetis Edmundas kilnoja štangą. Pirmagimis Nerius jau gyvena savarankiškai, remontuoja automobilius. Septyniolikmetė Lijana Klaipėdoje mokosi gėlininkystės, ir drauge su motina puoselėja viltį kada nors šiltnamiuose auginti ne tik agurkus ir pomidorus, bet ir retus augalus. - "Šiemet pardavėm 300 pomidorų daigų, kopūstų rasodo - jau šiltnamio plėvelėms ir uždirbome", - žemaitiška greitakalbe beria moteris. - "Kaimynų vaikų padedami nukasėme kalną bulvių, bėda tik, kad šiemet jos atpigo. Verčiamės per galvą, bet išlaikome kalakutų ir galvijų ūkelį. Ir šįryt klupdama vedžiau pas bulių telyčią, bet ji užsispyrė". Klausausi, ir stebiuosi, kaip ligota moteris "nagais ir dantimis" kimba į gyvenimą, į atsiimtus prosenelės žemės 5 hektarus. Tikisi, kad dar keli hektarai jai bus atmatuoti prie naujos sodybos, buvusios pradinės mokyklos, kurią jai skyrė Telšių savivaldybė. Va ten tai tikras dvaras! Ale reikia suremontuoti stogą, išpuvusias grindis, sudėti langus; buvęs ūkio direktorius Martinkus skyrė lentų "obriezgų", moteris atveš meistrą ir tarsis, kaip čia be didesnių nuostolių susitvarkyt gyvenimą. Su kita čia gyvensiančia daugiavaike šeima Šukytė pasidalys ir tvartelį gyvulėliams - vieta graži ir nuošali. Nieko baisaus, kad vanduo - šuliny, tualetas - lauke ir kad nuo plento vaikams teks paėjėti tris kilometrus. Gal sesuo atiduos seną "Ford fiestą". O ir erdvės laukia kitos: keturi kambariai. Ketvertą metų šeima gyveno aštuonbučiame be patogumų, pasak jos: - "Žiūrėk, laidokai išnešė tai šakes, tai bliūdus, ir iškart pajunti stygių. Šiemet vaikai išėjo į mokyklą senomis kuprinėmis, bet naujais batais, pratybų sąsiuviniais, ir viską kartu sudėjus, "skrumnai" apsieinant, man kainavo čiut ne pusantro tūkstančio litų. Birželį buvo šienapjūtė, o dar nesu žmonėms atidavus pinigų už darbą, gerai, kad tokie supratingi, "neškaradni". Šaldytuvą pirkom išsimokėtinai, į mėnesį moku 170 litų. O ką gauni už vaikus, 800 litų pašalpą, viską sudedam į žemę: kultivuot, arti vis samdom žmones. Vyras, stovėjęs darbo biržoje, dabar dirba viešuosius darbus", - sako Rita, sykiu penėdama vaikus ir skųsdamasi "pacais", kuriems šią savaitę jau sušėrė du pakus nuodų. Ir pati juokauja besigaluojanti kaip tas pacas: organizmas nebepriima net leidžiamų vaistų, ir alergologai prirašę krūvas vaistų, tačiau moteris vis labiau dūsta.
Visos negalės - iš didelio vargo...
Važiuojant į būsimą šeimos sodybą, moteris nesigraudindama žvelgia į laukus, kur buvusiame Anulėnų tarybiniame ūkyje ji nuo penkiolikos metų plūkėsi, taip pat ir galvijų fermoje. "Vasarą karves ganėm, žiemą gardus valėm. Mama liko našlė su šešetu vaikų, mažiausi - trijų ir šešių mėnesių. Aš buvau vyriausia. Naktį mes, vaikai, eidavome nakvoti į ganyklos būdą, nes žinojom, kad šioms išsiveržus į žmonių javus, per tris algas neišsimokėsim. Vienas sargas pramigo, tai aštuonetas karvių kaip anos kareninos palindo po traukiniu; žmogelis penkiolika metų mokėjo skolą. Būdavo, padedi mokykloj galvą ant suolo, ir miegti, knyga ant vagos - kasam runkelius. Išvažiavau į Klaipėdą mokytis avalynininkės amato, vieną po kito į miestą išsitempiau brolius ir seseris."
"Poniškas" miesto gyvenimas ir pirmosios negandos
Pirmoji Ritos Šukytės meilė neatnešė išsvajotos paprastutės laimės: jos žmogus pateko į kalėjimą, kai tik jiems gimė sūnus. Nebuvo susituokę, nors po šiai dienai bendrauja ir puikiai sugyvena su buvusio mylimojo tėvais. - "Klaipėdoje ištekėjau, abudu su vyru dirbom, aš - "Briedžio" fabrike, jis - "Klaipėdos kranuose"; turėjom padoriai apstatytą keturių kambarių butą. Nes mums gyvenant bendrabučio kambarėlyje, išėjo įstatymas, kad šeimai, auginančiai keturis vaikus, būtų suteikiamas didesnis plotas. Bet kai paaštrėjo alergija, kurią kėlė acetonas, chemikalai, išėjau dirbti į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, operacinės sanitare. Dar mokinausi autoklavininke, bet nebeišmokau, nes gimė trečias vaikas. Būdama dekretinėse atostogose su antruoju vaiku, baigiau siuvėjų mokyklą. Išėjusi iš ligoninės, nes nebegalėjau dirbti naktinėje pamainoje, "Rasoje" dirbau valytoja ir kitus pagalbinius darbus, vėliau - "Gulbės" fabrike siuvėja. Po trijų metų vėl pradėjau dusti, niežėti ir tinti visą kūną, peršėti akis. Kai pagimdžiau antrąją mergaitę, jau daktarai man pasakė, kad turėsiu išvaržą, bet nesijaučiau prastai. Ir tik laukiantis trečiojo, prasidėjo nežmoniški pilvo skausmai. Specialistai nieko nerado, kol chirurgė Ivanova man nustatė išvaržą. Žarnos praplėšė pilvaplėvę ir pradėjo megztis: keturių su puse mėnesio nėštumo mane operavo. Po keleto mėnesių gimdžiau. Paskui jau dažnai patekdavau į ligoninę: būdavo, žarnyną atstato, bet ir vėl po kurio laiko prasideda gangrena. Paskui šešis metus tų vaikų ir nebuvo. Organizmas buvo tiek išsiderinęs, kad ilgai nežinojau, kad vėl esu pastojusi".
Moteris ir dabar su ašaromis akyse pasakoja apie nutrauktą nėštumą, kai gydytojai įtarė, jog dėl infekcinės ligos kūdikis gali būti apsigimęs. Moteris patyrė didelį sukrėtimą ir psichologinę traumą, jai ilgai sapnavosi negimusi maža mergytė, ir tuomet ji sau pasižadėjo, kad kiek Dievas duos, tiek vaikų užaugins. Po širdimi suspurdus Juliui, gydytojai taip pat nepatarė gimdyti, nes prasidėjo gangrena, nėščiajai buvo pašalinta dalis žarnų, tačiau Jūrininkų ligoninės ginekologas Diržauskas patikino būsimą motiną, jog vaisius vystosi normaliai, gims sveikutis. Kitąkart "pilvas pratrūko", sėdint prie siuvimo mašinos... Tada vos nenumirė.
Prie skyrybų privedė patiklumas ir gera širdis...
- "Gerai, kad mergelės prižiūri paukščius ir galvijus, sesuo - mažuosius, kol guliu ligoninėj. Padeda ir vaikų tėvas, bet jis daugiau nervų ir sveikatos sugadina. Aš greit žarnas vilksiu žeme, o jis sako, kad tingiu dirbt", - šypsosi ši stiprios dvasios, gaji kaip pati žemė moteris.
Anot jos, didžioji tragedija ir šeimos griūtis prasidėjo tada, kai daugelį metų pažįstamiems šeimos draugams, savo vaikų krikštatėviams ji paskolino pinigų, kiek turėjo.- "Bičiulė pasivertė aferiste. Jie kažkur įklimpo, jiems jau mafiozai grąsino, kad vaikus pagrobs, o mes nežinojom, kad jie jau yra skolingi 200 000 devyniolikai žmonių. Gimė penktas vaikas, po operacijos antibiotikai keturioms paroms kainavo 1 600 litų, kitaip man būtų "kaput", įklimpome su vyru į skolas, ir nusprendėme parduot keturių kambarių butą, pirkti mažesnį. Tuo momentu jie priprašė paskolint pinigų - mėnesiui; mes jiems visą gyvenimą skolindavome, visad atiduodavo. Pirko automobilį, "vidiaką" - skolinom, išvažiavus pas gimines į Angliją, matyt, ta draugė pamatė, kaip ten balti žmonės gyvena... Moteris atliko 3-jų metų bausmę, bet pinigai jų savininkams nesugrįžo. - "Nuo tos dienos vyras pradėjo mane kaltinti, kad paskolinau tuos pinigus ir per mane viską praradom, nors ir jis pats užkibo už to paties kabliuko. Jis atsiėmė iš banko santaupas, ir investavo į UAB "Burba ir Co"; jos ten ir tebeguli. Kai dabar matau aferistą Justiną Burbą besikelbiantį vos ne Žemaitijos karaliumi, prezidentu, mokslininku ir keliantį šiukšlyno žmonėms balių su muzika, ima teisėtas pyktis", - sakė moteris. - Sakau, dabar atiduotų jis man tuos pinigus, išgelbėtų man gyvybę. Bet niekaip negaliu jo pagauti. Tai Čečėnijoj, tai Rusijoj, paties rezidencijoj jo irgi nepastversi, nors palapinę šalia pasistatyk. Jo turtas buvo teismo areštuotas, vėliau grąžintas, ir jis vis žmonėms žada: "Aš atiduosiu skolas". Bet iš ko jis atiduos, kai nevykdo jokios veiklos, tik užsiima visuomenine demagogija?" - retoriškai klausia ponia Rita Šukytė. - "Dabar, kai grabas į nugarą stuksena, nors atiduotų mūsų kruvinus uždirbtus pinigus". Moters sąskaitos banke "Hansa-LTB" numeris: 10072405627.
... O daugiavaikei moteriai kiekvienas žingsnis ne jos auginamomis petunijomis klotas... Išsiskyrusi su vyru, keletą metų su vaikais prastovėjo turguje, prekiaudama daržovėmis. Ir vėl susiėjusi su šešeto vaikų tėvu, apsigyvenusi Degaičiuose, ji kasdien girdi priekaištus dėl aferistei sukištų tūkstančių dolerių. Bet juk reikia gyventi toliau... Vyras vaikus be galo myli. Galbūt tai ją ir palaiko : dvasios stiprybė, neišsenkanti kaip šulinys meilė, viltis ir valios jėga atitiesia skaudančią nugarą. Ji negali patikėti, kad jos vaikai liks našlaičiai, to Dievas neleis. Ir moteris pakyla eiti...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą