Prezidentūra po susitikimo pranešė, kad svarbiausiais prioritetais šalies vadovė įvardijo eilių gydymo įstaigose mažinimą, kovą su sveikatos sistemoje įsigalėjusia korupcija, neišnaudotą galimybę mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas.
Susitikime kalbėta ir kaip užtikrinti racionalų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų panaudojimą. Šiai sričiai iš valstybės biudžeto skirta 1,5 mlrd. eurų. Šalies vadovė akcentavo, jog naujojo ministro uždavinys bus užtikrinti, kad būtų teikiamos aukštos kokybės medicinos paslaugos, kad jos atitiktų realų poreikį, o lėšos būtų naudojamos efektyviai ir skaidriai.
Bene aktualiausias šiuo metu klausimas, kurį, jei bus paskirtas sveikatos apsaugos ministru, J.Poželai teks spręsti - vaikų skiepijimas nuo meningokoko infekcijos.
Padažnėjus meningokoko B infekcijos atvejų, kurie baigėsi mirtimi, tėvai inicijavo peticiją, kurioje siūloma bent iš dalies - 20-50 proc. - kompensuoti šios vakcinos kainą norintiems ja paskiepyti savo vaikus. Mat vakcina nuo meningokoko infekcijos kainuoja tikrai daug, viena dozė - daugiau kaip 100 eurų, o jų reikia dviejų arba trijų priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tokia suma - ne pagal kiekvieno kišenę.
„Vakaro žinioms“ pasiteiravus, ką apie tokį tėvų siūlymą mano kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus, šis teigė esąs už tai, kad būtų išplėstas ligų, nuo kurių skiepijama valstybės lėšomis, sąrašas, nes vakcinos yra geriausias kai kurių ligų prevencijos būdas.
„Tačiau kyla klausimas dėl finansavimo ir dėl vakcinos prieinamumo, - sakė J.Požela. - Jei norėtume vakciną nuo meningokoko kompensuoti, tarkime, po pusantrų metų, jau dabar turėtume priimti tam tikrus sprendimus. Kiek žinau, Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta apskaičiuoti, koks būtų lėšų poreikis. Manau, kad anksčiau ar vėliau ši vakcina bus valstybės lėšomis apmokamų skiepų sąraše. Vakcina nuo meningokoko kol kas yra dar nauja net ir Vakarų Europoje.“
Paklaustas, kaip vertina ėmus svarstyti jo kandidatūrą į sveikatos apsaugos ministrus pasigirdusius kaltinimus dėl kai kurių įstatymų - Biomedicininės etikos ir Pagalbinio apvaisinimo - lobizmo, J.Požela sakė tai vertinantis „kaip komplimentą“.
Biomedicininės etikos įstatymas, jo teigimu, buvo priimtas 102 Seimo nariams balsavus „už“ ir vos vienam susilaikius. Prieš pateikiant įstatymą balsuoti buvo atliekamas jo antikorupcinis vertinimas ir išvados dėl šio įstatymo buvo teigiamos.
„Tai įstatymai, tarnaujantys žmonių interesams, - sakė Seimo narys. - Pagalbinis apvaisinimas taip pat turi būti kuo greičiau reglamentuotas. Juk 50 tūkst. porų negali susilaukti vaikų, nes neturi lėšų privačiose klinikose atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o valstybė nieko nedaro, kad jiems padėtų. Net Europos Komisija yra pradėjusi procedūras prieš Lietuvą dėl to. Tad aš darysiu viską, kad pagalbinis apvaisinimas būtų reglamentuotas normaliai ir geriausiose valstybinėse klinikose žmonėms, negalintiems susilaukti vaikų, būtų suteikta galimybė tai padaryti.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą