"Nord Stream" dujotiekis Baltijos jūroje - jau nebe tolimos ir miglotos kalbos, bet visai realus dalykas. Vakar atvykę į Klaipėdą šio projekto pristatytojai susitiko su Lietuvos žvejybos įmonių asociacijų atstovais ir bandė atsakyti į jiems rūpimus klausimus.
Lietuvos žvejai žvejoja netoli Bornholmo salos, pro kurią taip pat eitų 1 220 km ilgio dujotiekis nuo Vyborgo miesto Rusijoje iki Greifsvaldo Vokietijoje.
Dabar per metus Baltijos jūra į Vakarų Europą importuojamos dujos gabenamos 600 laivų, kurie padaro 1 200 reisų. Dujotiekio šalininkai tikina, kad vienas tanklaivis pavojingesnis nei planuojamas dujotiekis. Esą jūroje jis būsiąs ir saugesnis, ir ekologiškesnis, ir pigiau kainuosiąs nei tokį tiesiant sausumoje.
Įmonės "Nord Stream AG" uždavinys - atsižvelgti į Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos įstatymus. Tačiau dujotiekio sumanytojai jau pradėjo lankytis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje teikdami informaciją, nes vienokiu ar kitokiu būdu dujotiekis aktualus ir šioms šalims.
Pasak projekto pristatytojų, žvejyba Baltijos jūroje būsianti apribota tik tuo metu, kai bus tiesiamos dvi lygiagrečios dujotiekio linijos. Statybos darbai turėtų būti pradėti jau kitąmet. Vieną liniją pradėti eksploatuoti ketinama 2011 m., kitą - dar po metų.
Susitikimo su Lietuvos žvejais metu svečiai teigė, kad apsaugos zonos po 2 mylias iš kiekvienos pusės nuo dujotiekio vamzdžių esanti dezinformacija. Žvejyba būsianti ribojama tik tose vietose, kur dujotiekis gulės ne ant lygaus paviršiaus. Tokių vietų daug yra Suomijos įlankoje. Prie Lietuvos ir Danijos teritorijų jis eis plokščiu dugnu, tad čia žvejyba nebus ribojama. Žuvys, išgąsdintos statybų triukšmo, po kuro laiko turėtų sugrįžti atgal.
Žvejams kompensacijos gali būti numatytos tik už sugaištą laiką, jeigu plaukiant pro dujotiekį reikėtų grįžti ir pakelti tralų lentas, kol laivas praplauks. Be to, viskas turės būti paremta dokumentais - turės būti įrodytas sugaištas laikas. Dujotiekio tiesimo bendrovės atstovų tikslas - išsiaiškinti, kiek tame rajone žvejotų žvejų. Todėl jie šiuo metu ir bendrauja su su jų organizacijomis. Apie tai, kad žvejybai dujotiekis didelės įtakos neturės, lietuviams pasakojo Danijos žvejų organizacijos "Foga" atstovas Agner Svendsen, pats buvęs žvejys.
Lietuvos žvejai norėjo gauti atsakymą į klausimą, kas bus, kai tiriant dujotiekį Suomijos įlankos rytinėje dalyje bus sujudintas dioksido, medžiagos, kaip manoma, sukeliančios vėžį, sluoksnis. Projekto šalininkai mano, kad jis nepasklis dideliu atstumu, nes buvę atlikti matematiniai apskaičiavimai. Anot svečių, teršalai yra susigėrę į nuosėdas, jie su jomis pakils kelis metrus į viršų statybų metu, o paskui nusileis. Tačiau į šį klausimą dar turėtų atsakyti ekspertai. Blogiausiu atveju ši problema paliestų Suomių įlanką ties Estija.
Dėl Baltijos jūroje esančio cheminio ginklo, pavyzdžiui, ipritinių bombų, problemų neturėtų kilti. Ipritas jau esąs sukietėjęs. Teigiama, jog atlikti išsamūs dujotiekio trasos Baltijos jūroje tyrimai. Be to, trasa pasirinkta taip, kad būtų išvengta tų vietų, kuriose yra likusių ir Pirmojo, ir Antrojo pasaulinių karų sprogmenų.
Įvykus ekologinei katastrofai atsakomybę prisiimtų "Nord Stream", tikino įmonės atstovas Tapio Pekkola. Jis žadėjo, kad su Lietuvos žvejais būsią susitikta dar kartą ir jiems rūpimi klausimai būsią aptarti išsamiau.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą