Jūros šventėje šliaužios metalinė gyvatė

Renginiai

Užsienio šalių politika diktuoja ir liepos 21-23 dienomis vyksiančios Jūros šventės madas - šiemet Klaipėdos senamiestyje bus įrengtas ilgas simbolinis dujotiekis.

Tokia meninė instaliacija, pavadinta didžiąja Baltijos jūros gyvate, simbolizuos ironišką požiūrį į Rusijos bei Vokietijos planus jūros dugnu tiesti dujotiekį, kuris aplenktų Baltijos šalis bei Lenkiją.

Nepaisant šios originalios bei drastiškos idėjos, buvęs ilgametis Jūros šventės organizatorius Artūras Šulcas "Vakarų ekspresui" sakė, kad kasmet jaučiama vis didesnė menininkų kūrybinė krizė.

Vėtrungės ir dujotiekis

Miesto puošybos bei menininės raiškos kontūrai Jūros šventės metu išryškėjo neseniai, kai po įvykusio konkurso paaiškėjo fiestos dailininkas - juo dešimtus metus iš eilės tapo Anatolijus Klemencovas.

Anot šio menininko, bus stengiamasi atspindėti šventės šūkio "Laisvu stiliumi" idėją.

Įvairiose Jūros šventės metu lankomiausiose uostamiesčio vietose bus įrengta keliolika iki 8 metrų aukščio vertikalių dekoruotų instaliacijų, kurios turėtų simbolizuoti žaismingas vėtrunges.

"Jos gaudo laisvą vėją, skrajojantį virš mūsų. Sutemus vertikalios instaliacijų dalys švies, todėl bus labai gražu", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Klemencovas.

Kone didžiausią įspūdį miestelėnams bei Jūros šventės svečiams turėtų padaryti Tiltų gatvėje atsirasianti kompozicija - "Didžioji jūros gyvatė".

"Tai bus iš asfalto tariamai išlindęs pusiau aprūdijęs, pusiau gėlėtas, pusiau auksinis vamzdis. Atraktyvi kompozicija, skirta mūsų aktualijoms. Mat dujotiekio vamzdis, kuris bus paklotas Baltijos jūros dugne, tampa savotišku monstru, nuo kurio priklausys visų mūsų likimas", - idėją paaiškino menininkas.

A. Klemencovas pasakojo, kad simbolinis dujotiekis taps gyvu šliaužiančiu padaru, pulsuojančiu fontanu, šviesos mirgėjimais, jame bus įmontuoti televizijos ekranai, rodantys vaizdus.

"Aš nelinkęs šio projekto sieti su politika, nes jis atraktyvus ir groteskiškas. Reikia į jį žvelgti ironiškai ir su humoru. Vieni pasijuoks iš mūsų būgštavimų dėl planų tiesti dujotiekį, kiti gal apsiverks. Tai įvairialypė instaliacija", - sakė Jūros šventės 2006 dailininkas.

Miesto papuošimas bei šventės meninio-grafinio stiliaus sukūrimas pernai kainavo per 130 tūkst. litų, o šiemet, siekiant miestą papuošti dar originaliau bei patraukliau, ši suma gali būti dar didesnė. litų.

Apjungs kontinentus

Skambučiai su pasiūlymais kiauras dienas netyla fiestą organizuojančios VšĮ "Jūros šventė" būstinėje.

Šią liepą naujovių bus ir koncertų bei renginių fronte - pasak "Jūros šventės" direktoriaus Remigijaus Mockaus, bus stengiamasi sujungti Žemės kontinentus.

"Jūra - kelias į pasaulį, todėl stengsimės pasikviesti meno kolektyvus iš kuo įvairesnių kontinentų. Laukiami svečiai ne tik iš Lietuvos, įvairių Europos valstybių, bet ir iš Afrikos (Nigerijos, Egipto), Lotynų Amerikos (Kubos), Azijos (Turkijos), Australijos", - "Vakarų ekspresui" teigė R. Mockus.

Gegužės 24 dieną baigsis paskelbtas konkursas renginių organizavimui - šiuo metu jau gauta 17 paraiškų.

Šventės organizatoriai teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir šiais metais skyrė 300 tūkst. litų Jūros šventei surengti, o bendra sąmata turėtų siekti apie milijoną litų. Pernai fiestos organizavimas kainavo 1 mln. 55 tūkst. litų.

Trūksta kūrėjų

Neoficialiai Jūros šventės rengėjai esą kritikuojami dėl to, kad renginių organizatoriai iš kitų miestų yra ignoruojami.

Tokias prielaidas griežtai atmetė R. Mockus, tvirtindamas, kad didžiausia Lietuvoje šventė yra atvira visiems.

"Vakarų ekspresui" įvairūs šaltiniai pasakojo, kad kritikuotini yra patys konkursų dalyviai iš kitų miestų. Pavyzdžiui, šiemet miestą esą buvo siūloma puošti mėgėjiškomis, pieštomis Jūračių instaliacijomis.

Viena bendrovė iš Vilniaus neoficialiai siūlė jau metus Lietuvoje rodomą roko operą, o už tokį projektą paprašė arti 200 tūkst. litų.

"Atvirai pasakysiu, kad vilniečiai neretai mums pasiūlo gerokai panešiotas ir dar labai brangias kelnes. Aš manau, kad kalbant apie menininkų bei renginių organizatorių dalyvavimą konkursuose, esame tam tikroje kūrybinėje krizėje. Niekas nenori demonstruoti senienų, tačiau nėra ir didelės pasiūlos", - "Vakarų ekspresui" sakė buvęs Jūros šventės organizatorius A. Šulcas.

Jis svarstė, kad menininkus nuo dalyvavimo viešuosiuose konkursuose atbaido biurokratinės procedūros.

"Jie yra menininkai, todėl dažnai neįkanda viso to "popierizmo". Anksčiau, kai nebuvo privalomi viešųjų pirkimų konkursai, viskas buvo paprasčiau", - sakė A. Šulcas.

Denisas NIKITENKA