Kaimo turizmo propaguotojai drąsos galėtų pasimokyti iš estų

Svetur

Kaimo turizmą plėtojantys estai užsienio turistams patrauklūs savo autentiškumu.

Lietuviams iš jų reikėtų pasimokyti, kaip išspausti naudos net iš mažyčio ežeriuko, mano Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos, Turizmo mokyklos dėstytojos Irena Dalia Stonienė ir Eugenija Gečienė, Zita Medelytė ir Liudvika Jakučiūnienė. Jos turėjo galimybę palyginti mūsų šalies kaimo turizmą su Estijos Voru apskrities kaimo sodybomis.

"Lietuviams iš estų reikėtų pasimokyti drąsos. Nors ir nedaug aptvarkę sodybą jie pradeda verstis kaimo turizmu. Lietuviams taip pat nereikėtų nebijoti priimti žmonių", - sakė E. Gečienė.

Pašnekovės juokavo, kad atokius kaimo turizmo vienkiemius Estijoje vienoms būtų sunku rasti: iki kai kurių vingiuotais keliukais teko važiuoti apie 10 kilometrų.

Nepasiklysti turistams padeda tikslios informacinės nuorodos. Beje, sodybų svečiams įteikiamos tos vietovės detalūs žemėlapiai, su nuorodomis, ką būtų galima aplankyti. Keliautojams gelbsti ir gausi sodybų reklama.

Klaipėdietes nustebino tai, kad visos šešios aplankytos sodybos buvo skirtingos siūlomomis pramogomis, tiekiamu maistu ir sutvarkymu.

Net parduodami suvenyrai būdingi būtent šitam kraštui. Estai dėl jų pernelyg nesuka galvos ir turistams įsigyti siūlo pačių iš medžio drožtų darbelių ar megztų drabužių - matyti, kurie daryti įgudusio meistro, o kurie - tik pradedančiojo.

Kaimo turizmas aplankytame Estijos regione plėtojamas šeimyninės rangos pagrindu. Svečius sodybų šeimininkai pasitinka vilkėdami tautiniais drabužiais ar bent jau jų akcentais.

Viešnias iš Lietuvos nustebino estų patriotizmas: kiekviename kieme pasitinka tautinė vėliava (beje, estai turi kasdienę ir šventinę). Sodybų sienos nukabintos šalies prezidentų portretais.

Kaimo turizmas Estijoje propaguojamas visus metus. Žiemą lankytojams siūloma slidinėti, mat dėstytojų aplankytos sodybos įsikūrusios kalvotoje šalies dalyje.

Siūlomos pramogos taip pat ne visada tradicinės. Pašnekovės kvatojosi prisiminusios sodybos šeimininkų pasiūlytą atrakciją - raganų šluotų mėtimo varžytuves. Toliausiai numetusiam įteikiamas prizas - šluotos formos vyno butelis.

Turistai viliojami ir senovės amatų propagavimu: galima nusikalti vinį ar išbandyti audimo stakles.

Pagrindiniai kaimo turizmo sodybų svečiai Estijoje - suomiai ir norvegai, nors tokią poilsio formą vis dažniau atranda ir vietos gyventojai.

Sodybose apgyvendinama vos po kelias šeimas. Estai pirmenybę teikia ramybei ir tylai. Dėstytojoms įspūdį paliko didelės erdvės ir plynės, mat lietuvių aplankyta teritorija - viena rečiausiai apgyvendintų Estijoje, kur plyti nederlingos žemės.

Anot pašnekovių, visos aplankytos sodybos buvo autentiškos, toli gražu neprimenančios šiuolaikinių mūrinukų. Pavyzdžiui, vienoje sodyboje lankytojai apgyvendinami namukuose ant vištos kojos. Būtinas sodybų atributas - suomiškos pirtelės.

Dar viena įdomi detalė - tualetas medžio drevėje, neturintis nė menkiausios užuominos apie tikrąją savo paskirtį.

Sandra LUKOŠIŪTĖ