Kaip Lietuvoje nubausti nebaudžiamus

Kaip Lietuvoje nubausti nebaudžiamus

Civilizuotame pasaulyje aukštus valstybinius postus užimantys arba visuomenėje žymūs žmonės pateikiami kaip pavyzdžiai: prasižengę jie patys atsistatydina iš postų, nepaisant statuso ar kapitalo kiekio, yra principingai baudžiami, net ir praėjus daugeliui metų po nusižengimo.

Štai Islandijos parlamentas nubalsavo už tai, kad buvusiam šalies ministrui pirmininkui Geirui Haarde, vadovavusiam valstybei per šalies bankų sistemos žlugimą 2008 m., būtų pateikti kaltinimai dėl aplaidumo.

Arba dar - buvusiam Prancūzijos prezidentui Žakui Širakui pateikti nauji kaltinimai dėl finansinių machinacijų sukūrus neegzistuojančių darbo vietų Paryžiaus merijoje, kuriai jis vadovavo dar 1977-1995 metais.

Jau rašėme, kad neseniai Čekijos transporto ministras Vitas Barta neteko vairuotojo pažymėjimo, nes lengvąjį automobilį vairavo be valstybinio numerio ženklų, o kelių policijos komisariato administracinės komisijos nuomone, įstatymų privalo laikytis kiekvienas pilietis.

Panašių atvejų galima vardinti ir daugiau: Japonijos finansų ministras Šoičis Nakagava pats atsistatydino vien dėl to, kad buvo įtartas darbo metu vartojęs alkoholį; pinigų kiekis neapsaugojo viešbučių tinklo paveldėtojos Peris Hilton nuo kalėjimo dėl lygtinės bausmės už vairavimą išgėrus pažeidimų ir t.t.

O dabar grįžkime į realybę, tai yra, - Lietuvą. Šviežiausias pavyzdys - šiurkščiai pažeidusių pagrindinį šalies įstatymą - Konstituciją - ir sulaužiusių duotą priesaiką tautai Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko atvejis. Maža to, kad po teismo sprendimo jie iškart nepadėjo mandatų, Seimas po slapto balsavimo netgi paliko vieną jų - A. Sacharuką - toliau leisti įstatymų.

Dar vienas nesenas įvykis: įtartas spalio mėnesį girtas vairavęs ir avariją sukėlęs Palangos policijos vadovas Jurgis Kažys tikina net kaip keleivis nevažiavęs į avariją patekusiame automobilyje. Ir tarnybą jis paliktų todėl, kad jau laikas į pensiją.

"Man nėra ko bijoti. Aš to automobilio nei vairavau, nei juo važiavau. Bet jeigu būsiu spaudžiamas, esu pasiryžęs palikti tarnybą. Juo labiau kad jau anksčiau buvau apsisprendęs pasibaigus sezonui išeiti iš darbo policijoje", - kaltę neigė J. Kažys. Kiek tęsis šio įvykio tyrimas ir kuo jis baigsis, - neaišku.

"Dėl J. Kažio veiksmų vyksta tyrimas, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Mano žiniomis, jis atsistatydina iš pareigų, pagal ištarnautų metų kiekį gali išeiti į pensiją, tačiau paskutinės informacijos neturiu, - "Vakarų ekspresui" aiškino vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. - Bet kaltė turi būti įrodyta arba ne. Jei buvo padarytas pažeidimas, bus ir atsakomybė. Policija nežiūri į galimo pažeidėjo statusą. Tas pats J. Kažys yra toks pat pilietis, kaip ir kiti. Aš tikrai nepastebėjau tendencijos, kad tam tikriems aukštas pareigas užimantiems asmenims būtų taikomos išimtys. Nei iš policininkų, nei iš politikų pusės tokių dalykų neteko išgirsti."

2008 m. viešai buvo parodyta ir išplatinta medžiaga apie, įtariama, apgirtusį Seimo narį Gintautą Mikolaitį. Iš parlamento posėdžio pašalintas politikas slapstėsi nuo žurnalistų, o vėliau išvažiavo į Santariškių klinikas tikrintis girtumo. Tačiau neatsistatydino, kaip Japonijos politikas.

Daugiau vardinti nėra prasmės. Paklauskime tų pačių politikų, ar įmanoma Lietuvoje nubausti asmenis, kurie dažnai pasijunta nebaudžiamais?

"Dirbti Seime - jau gėda"

Algimantas SALAMAKINAS, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas

Na, mūsų šalyje politinės kultūros dar ir negali būti, nes ji formuojasi dešimtmečiais, o Lietuva - labai jauna demokratinė valstybė. Kadaise mes kūrėme tokią tvarką, kad viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimas būtų didžiausia bausmė. O dabar ateina ir sako, kad pripažintume tik interesų nesuderinamumą, nes bus bausmė mažesnė.

Reikalai blogėja ir nežinau, kodėl taip yra. Gal problema - tie nauji Seimo nariai, kurie, patekę į parlamentą, mano, jog viską gali. Esą išsidirbinėsiu, o mane tegul vertina rinkėjai po 4 metų. Rašo blogai apie mano darbelius žiniasklaida - "dzin". Vis viena bent jau esu matomas. Nežinau, gal etikos kodeksą reikėtų keisti. Iki aukšto politinės kultūros lygio mums dar labai daug augti.


Na, bet yra ir gerų pavyzdžių: buvęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys atsistatydino po tragiškų įvykių Aleksandrijoje, kai policininkas sukėlė tris dešimtmečius vaikus pražudžiusią avariją. Atsistatydino ir buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Bet tai - tik išimtys.

Galiu pasakyti atvirai, kad mano darbuotojams jau gėda net pasakyti, jog jie dirba Seime. Kai aš atvykstu į susitikimus su rinkėjais, 80 proc. jų pirmiausiai klausia, kada gi jūs ten susitvarkysite parlamente, ir tik likusieji guodžiasi dėl sunkaus gyvenimo.
Mes jau pradėjome rinkti parašus dėl viso Seimo paleidimo, tačiau abejoju, ar 85 parlamentarai, kaip to reikalauja teisės aktai, balsuodami pritars tokiam pasiūlymui.

"Esmė - kultūra ir mentalitetas"

Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras

Akivaizdu, kad posovietinėse šalyse politikų, pareigūnų atsakomybė prieš visuomenę yra menka. Matome to pasekmes ir po balsavimo per apkaltą dėl A. Sacharuko ir L. Karaliaus. Po tokių įvykių net kyla klausimas, kokia prasmė būti tokioje institucijoje, kaip Seimas? Abu parlamentarai pažeidė Konstituciją, o vienas liko dirbti toliau.

O Čekijos transporto ministro atvejis... Aš kėliau ir kelsiu sau aukštą kartelę politikoje ir, jei pakliūčiau į analogišką situaciją, kaip čekas, pasitraukčiau iš pareigų. Jei sieki ilgalaikių tikslų politikoje, savalaikis veiksmas gali būti reikšmingas ir naudingas. Bet jei nori pabūti politikoje kelerius metus, tai ir nekreipi dėmesio. Bet perspektyvos dėl savo įžūlaus elgesio jau nebeturi. Yra tokių vienadienių, vienos kadencijos politikų, kurie daro, ką nori, ir svarbiausia jiems tik išsaugoti mandatą.

Kai kuriais atvejais dėl aukštų pareigūnų nebaudžiamumo kalti ir įstatymai, bet net ir priėmus tobuliausią įstatymą, vis viena daug kas priklauso nuo pareigūnų mentaliteto, kultūros, išsilavinimo.

Pažvelkime į Italijos premjerą Silvijų Berluskonį: kiek yra kompromituojančios informacijos apie jį paskelbta, tačiau žmogus ir toliau sau eina užimamas pareigas. Aš neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma. Bet Vakarų Europoje tokie pavyzdžiai greičiau išimtis nei taisyklė. Deja, mūsų valstybėje - viskas atvirkščiai: garbingi politikai ar pareigūnai yra išimtys.

Dažniausiai prasikaltus įjungiamas visas gynybos mechanizmas, pasitelkiama fantazija, naudojamasi savo padėtimi, ir viskas baigiasi šnipštu. Tai yra blogai. Kai aukštus postus užimantys žmonės išsisuka, jie siunčia signalą ir paprastiems Lietuvos piliečiams: įstatymų laikytis nėra būtina, nes už tai nebūsi nubaustas. Tokia tendencija labai pavojinga net ir dėl valstybės dezorganizavimo. Prokurorai prašė Seimo panaikinti A. Sacharuko teisinę neliečiamybę dėl to, kad jis balsavo naudodamasis svetima kortele, o parlamentas politiką paliko švarų.

"Senaties terminas - pailgintas"

Stasys ŠEDBARAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

Jei kalbėtume apie Ž. Širako atvejį, tai Lietuvos įstatymai be abejonės leistų atlikti analogišką teisinę procedūrą. Be to, šių metų parlamento pavasario sesijos metu buvo patvirtintos atitinkamos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriose senaties terminas pailgintas iki 35 metų. Prieš tai buvo 20 ar 25, ir tai buvo kone trumpiausias senaties terminas Europoje. Visi žinome, kad teisme advokatai žaidžia, tempia gumą, idant kaltinamasis išvengtų atsakomybės, stabdomi terminai, bylos vilkinamos. Tačiau dabar į senaties terminą nėra įskaitomi tokie dalykai, tad tikslo vilkinti bylos nagrinėjimą nebėra.

Diskutuoti dėl A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkaltos procedūros galima ilgai ir daug. Bet kokiu atveju, manau, kad tie Seimo nariai, kurie balsavo prieš minėtų parlamentarų atstatydinimą, parodė nepagarbą rinkėjams, nes buvo pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika. Bet nereikėtų sakyti, kad savo elgesiu visas Seimas pažeidė Konstituciją, nes mes esame pavaldūs rinkėjams, atsakingi prieš juos.

Sidebar placeholder