Eksperimentas
"Vakarų ekspresas" toliau tęsia eksperimentą - aiškinamės, kaip Lietuvoje pragyventi iš pensijos.
Apie eksperimento dalyvę - 71-erių metų Danguolę Kokštienę - jau žino ne tik klaipėdiečiai, bet ir, kaip pranešė atsiliepiantieji internete, Stokholme, Londone, Dubline ir kitur gyvenantys lietuviai.
Dienos balansas - 7,73 Lt
Pirmadienį ponia Danguolė pirko:
* grietinės indelį (400 g) - 1,69 Lt;
* kopūstą - 1,51 Lt;
* dvi morkas - 0,48 Lt;
* 450 g maltos mėsos - 4,05 Lt.
Iš viso ponia Danguolė tą dieną išleido už 7,73 Lt, iš 512 Lt siekiančių pensijos ir našlės pašalpos jai liko 265,63 Lt (žr. išlaidų kreivę).
Pusryčiams moteris valgė sumuštinių su karšto rūkymo pažande ir česnaku, gėrė kavos su pienu ir saldikliu. Pietums virė balandėlių. Jei nesulauks svečių, kuriuos vaišintų, jų turėtų pakakti trims dienoms. Vėliau sukrimto vieną iš anksčiau nusipirktų obuolių. Vakarienei - pieniška makaronų sriuba.
Keliaujantis žiurkėnas
Kartą Kalėdoms dar maža anūkėlė močiutei padovanojo minkštą žaisliuką - žiurkėną. Per daugelį metų jis įgijo savotišką istoriją.
Kai ponios Danguolės sūnus buvo išvykęs padirbėti į JAV, ji tą žaisliuką buvo nusiuntusi už Atlanto. Pasak moters, sūnų svečioje šalyje siuntinys labai nudžiugino - žaislas dvelkė namais. Po kurio laiko sūnus žiurkėną parsiuntė atgal, Klaipėdon, ir jis vėl "įsitaisė" ant ponios Danguolės buto palangės.
Dabar ji ketina žaislą išsiųsti į Londoną anūkei, kuri tą žaislą močiutei ir dovanojo. "Aš neturiu galimybės keliauti, tai tegul po pasaulį "pasidairo" žiurkėnas", - savo užmačias atskleidė ponia Danguolė.
Jos sena ir neįgyvendinta svajonė - Paryžius. "Per tiek metų spausdama centą prie cento aš tą svajonę būčiau kaip nors įgyvendinusi. Per kokius dešimt metų kelionei autobusu tikrai būčiau susitaupiusi. Bet... sveikata jau nebe ta, kad rizikuočiau keliauti. Susitaikiau su mintimi - Paryžiaus nebepamatysiu", - tvirtai konstatavo Danguolė.
Tautos balsas
Klaipėdietės gyvenimu susidomėjo ir švedai
"Vakarų ekspreso" internetinėje svetainėje www.ve.lt skaitytojai toliau reiškia savo nuomones apie eksperimentą, pritarimą arba atvirkščiai - nepasitenkinimą.
Gilė
Ir dėl pensininkų padėties Lietuvos nepriėmė į euro zoną.
Vida
Juokas ima. Kitas ir dirbdamas tiek neuždirba. Mano mama per 40 metų kolūkyje diena po dienos sunkiai dirbo, o pensija - 328 Lt. Ją pyktis ima. Ji sako tiek gaudama dar ir vaikams padėtų. O dabar iš mūsų imt nenori, tai labai sunkiai verčiasi. Žinoma, kiek galim ir kuo galim - padedam. Mano alga keliais litais didesnė už Jūsų aprašomos ponios.
Mioje
Močiutei didžiausi linkėjimai iš Švedijos. Mano vyras (švedas) kiekvieną kartą teiraujasi, kaip poniai Danguolei sekasi.
Kitos senjoros dukra
Tai čia dabar bus stengiamasi įrodyti, kad iš tokios pensijos įmanoma pragyventi? Mūsų senjora be vaikų pagalbos neišgyventų...
Kazys
Kaip malonu skaityti, kai moteris vadinama ponia, senjora, o ne pensininke. Kai konkretus žmogus pavadinamas pensininku, atrodo, kad jis jau yra praradęs žmogiškąsias savybes ir yra visiems našta - "persona non grata". Ir nuo to žodžio norisi susigūžti ir likti nematomu. Kad tik netrukdytum ne pensininkams gyventi.
Vaje
Kai paskaičiau senjoros meniu, taip valgyti užsinorėjau. Aš pavydžiu jai, kad ji taip gali. Ne dėl to, kad valgo prastą maistą, bet dėl to, kad sugeba maisto kiekį taip apriboti - tokiame amžiuje ypač svarbu ir pagirtina dėl sveikatos.
Ne senjora
Sugeba apriboti maistą? Pagirtina dėl sveikatos? Jei, tamsta, Vaje, gautum lietuvišką pensiją, nori nenori sugebėtum apriboti. Juk tai ponia Danguolė daro iš būtinybės. Dėl sveikatos geriau jau būtų valgyti kokybišką be pakaitalų ir įvairų maistą. O tai jai neįmanoma.
Moteris
Man regis, naujoji Klaipėdos koncertų salė taiko įvairias nuolaidas, senjorams - irgi. Taigi ponia galėtų pabandyti patekti į Geniušo koncertus. Pastebėjau, kad lengviausia mestelėti: "O, teatras, koncertas, per brangu! " Bet jei labai norisi, yra daugybė akcijų bilietams. Tik reikia domėtis ir tikrai norėti!
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą