Kalbos apie prezidento apkaltą - ciniškos

Versijos

Klaipėdiečiai politologai pastarųjų savaičių įvykius vadina moraliniu ir politiniu išbandymu

Jau kitą savaitę liepsnojanti vadinamojo Prezidentūros skandalo bombos dagtis arba bus nukirpta ir ilgainiui viskas aprims, arba šalyje sprogs dar vienas, didesnis, skandalas - gali būti pradėtas prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas.

Dabar tai priklauso nuo laikinosios Seimo komisijos išvadų: ar R. Pakso ir jo aplinkos žmonių veiksmuose galima įžvelgti grėsmes nacionaliniam saugumui, ar ne.

Klaipėdos politologai baiminasi, jog politikų žygiai siekiant atstatydinti dabartinį prezidentą gali dar labiau sukiršinti ir taip jau neramią visuomenę.

Tačiau, pasak jų, net ir grėsmingai R. Pakso atžvilgiu nusiteikę dešinieji turėtų labai rimtai pasvarstyti: ar puolant "vilką" vėliau neteks gintis nuo "meškos". Tik šį kartą - ne rusiškos.

Išvados jau ruošiamos

Laikinoji Seimo komisija savo išvadas privalo pateikti iki gruodžio pirmosios. Šios komisijos narys klaipėdietis Vaclovas Stankevičius "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog išvadų ruošimas prasidėjęs dar šią savaitę.

"Išvadas rašo Aloyzas Sakalas, Alvydas Sadeckas ir Gintaras Steponavičius. Jas šie Seimo nariai turės pristatyti kitiems laikinosios komisijos nariams. Tik visiems pritarus, suderinus, gal jau kitą penktadienį paskelbsime: ar yra grėsmė nacionaliniam saugumui, ar ne", - pasakojo socialliberalas V. Stankevičius.

Pasak jo, komisijos tikslas nėra ką nors apkaltinti. Gilinantis į susidariusią situaciją šiuo metu svarbesnis esąs politinis-moralinis aspektas.

Pateiktose išvadose turėtų būti rašoma ir tai, ar galėjo R. Paksui bei jo sprendimams daryti įtaką nepageidautini, juoba - su nusikalstamu pasauliu siejami asmenys.

Laikinoji komisija dar turi sulaukti paties prezidento atsakymų bei susitikti su keletu kviestų aukštų pareigūnų.

Reikėtų 85 balsų

Visiems pastaruoju metu kelia nerimą prezidento apkaltos galimybė. Apkalta įmanoma tik Seimo narių, prezidento ir aukščiausiųjų instancijų teisėjų atžvilgiu. Apkaltos tvarką reglamentuoja Seimo statutas ir Konstitucinio teismo nutarimas.

Apkaltos iniciatyva įmanoma trimis atvejais: šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką (Prezidento ar Seimo nario) ir dėl įtarimų padarius nusikaltimą.

Tam, kad būtų sudaryta iki 12 narių specialioji apkaltos komisija, pakanka 36 Seimo narių pritarimo, o tam, kad po šios komisijos apkaltos procedūros tyrimo ir slapto balsavimo prezidentas ar Seimo narys būtų nušalintas, reikia 85 parlamentarų balsų.

Šiuo metu yra 137 Seimo nariai (įskaitant ir ministrus).

Į specialiąją komisiją, be parlamentarų, įeina apkaltos iniciatorių atstovai (ne mažiau 30 proc.), teisininkai, dirbantys Seime, tardymo struktūrose, Generalinėje prokuratūroje, teismuose.

Klaipėdiečiai politologai svarstymus, ar tikslinga ir ar realu būtų pradėti R. Pakso apkaltos procedūrą, vadina arba ciniškais, arba labai drąsiais.

Svarbiausia - teisinis procesas

Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Politologijos katedros vedėjas Saulius Šiliauskas teigė girdėjęs, jog jau yra rengiamas totalizatorius: bus R. Pakso apkalta, ar ne?

"Išties, kalbėti apie prezidento apkaltos tikslingumą - ciniška. Tačiau ar ji yra reali - jau kitas klausimas. Įvykių eiga ir daromos preliminarios išvados, mano galva, veda prie apkaltos inicijavimo. Tačiau problema yra rasti moralinę - politinę - teisinę ribą, sutapimus ir nesutapimus", - "Vakarų ekspresui" sakė politologas.

Jo nuomone, apkaltos procesas yra ne politinio atspalvio turintis moralinis, bet politinis - teisinis procesas.

KU SMF Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis svarstė, jog šiuo metu yra paviešinta pakankamai mažai medžiagos, o kol nėra jokių teisinių motyvų, prokurorų išvadų, svarstyti apie apkaltos procesą jam būtų nedrąsu.

"Matome, jog teisininkai televizijos laidose stengiasi pabrėžti - reikia laikytis teisinių procedūrų ir jas atskirti nuo politinio konteksto. Neretai laikinosios komisijos vadovo A. Sakalo komentarai skamba pernelyg vienpusiškai", - teigė V. Vareikis.

Jam antrino ir S. Šiliauskas: "A. Sakalo komentarai galėtų būti trumpesni, išvados - lakoniškesnės. Šiam politikui nederėtų taip dažnai bendrauti su žurnalistais, nes tai tik labiau kiršina visuomenę", - sakė politologas.

Apkalta smogtų Lietuvai

Politologai prisiminė, jog prezidento apkalta yra vykusi tik nedaugelyje pasaulio valstybių, dažniausiai - trečiojo pasaulio šalyse, tokiose kaip Lotynų Amerika, pavyzdžiui, Peru.

Pasak jų, demokratines nuostatas tvirtinančioje Lietuvoje prezidento apkaltos procedūra pasaulio akimis atrodytų ne per gražiausiai.

"Jei vyktų apkalta, turėtume antrą, gal net didesnį, skandalą. Seime vyktų įvairiausių partijų narių pasisakymai, itin rėksmingais stengtųsi būti radikaliomis pažiūromis pagarsėję deputatai. Kiltų sumaištis", - teigė V. Vareikis.

Tačiau didžiausią ginklą Seime vis tiek turėtų Socialdemokratinės koalicijos frakcijos nariai, kurių parlamente yra dauguma - 53 nariai.

Taip pat valdančiąją daugumą parlamente sudarančios Socialliberalų frakcijos nariai šiuo atveju, tikėtina, liktų ištikimi savo politiniam lyderiui, Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Jis, be kita ko, ir perimtų R. Pakso vietą, jei šis būtų nušalintas nuo prezidento posto.

Po to įvyktų nauji prezidento rinkimai, o A. Paulauskas, pasak politologų, įgytų puikią progą politiškai sustiprėti, įgyti dar didesnį autoritetą žmonių akyse ir turėtų labai daug šansų laimėti rinkimus.

Kas nori skandalo pyrago?

"A. Paulauskas - stiprus, "apsivalęs", į valdžią atėjęs su dar vienu šiuo metu nacionalinio didvyrio etiketę prisilipdyti bandančiu Viktoru Uspaskichu. A. Paulauskas gali atrodyti labai galingai", - svarstė V. Vareikis.

Būtent dėl dabartinio Seimo pirmininko ir turi sukti galvą šiaip jau grėsmingai prezidento R. Pakso atžvilgiu nusiteikę dešinieji: Liberalcentristų bei Konservatorių frakcijos Seime.

Politologai komentavo, jog dešinieji privalo labai gerai apskaičiuoti, nes A. Paulauskas į valdžią gali ateiti ilgam.

"O kokias galimybes tuomet turės reitingus besikeliantys liberalcentristai? Juoba nuo populiarumo kalno vis žemiau besiritantys konservatoriai. Tektų dar penketą metų laukti naujų rinkimų", - teigė V. Vareikis.

Politologai svarstė, jog dešiniesiems greičiausiai nuo skandalo pyrago net netektų naujai perrinkto Seimo pirmininko kėdės, nes jiems norėtų atkeršyti liberaldemokratai. Socialdemokratai nukentėtų mažiausiai.

Antra vertus, pasak V. Vareikio, pats Socialdemokratų partijos vadas premjeras Algirdas Brazauskas nėra suinteresuotas liūdnomis R. Paksui aplinkybėmis, kadangi tai pakenktų Vyriausybei.

Svarbiausia - faktai ir išvados

Antra vertus, S. Šiliausko nuomone, vadinamajame Prezidentūros skandale besiginančioms pusėms jau pavyko įpiršti sąvokas - "šliaužiantis perversmas", "sąmokslas", "suplanuotas skandalas".

"Vyksta ta pati rinkiminė kova: senasis politinis elitas niekaip nesusitaiko su pralaimėjimu, o R. Paksas ginasi nuveiktais darbais ir pasikliauja valdančiosios Seimo daugumos pragmatizmu. Prezidentas apeliuoja į tai, jog jį išrinko tauta", - sakė S. Šiliauskas.

Šis politologas įtaria, jog skandale esama dvejų fonų. Vienas yra tai, kas vyksta dabar - politinės pjautynės, krizės šmėkla, versijos, visuomenės kiršinimas ir t.t.

Kitas dalykas - kas bus po to, kokia nauja, nesusitepusi politinė jėga ateitų?

"Tačiau pasikliauti reikia faktais ir išvadomis", - sakė V. Vareikis.

S. Šiliauskas reziumuodamas pasiūlė tokius vieno teisininko žodžius: "Politinės atsakomybės ribos yra žemesnės, nei teisinės".  

Denisas NIKITENKA