Savaitgalį klaipėdiečius džiugino ne tik Kalėdų eglutės įžiebimas, bet ir Turgaus gatvėje šurmuliavęs kalėdinis jomarkas. Jame buvo prekiaujama tautodailės dirbiniais, šventiniais akcentais, įvairiais valgiais. Tik karšto vyno trūko.
Bulviniais blynais jomarke prekiavęs vyras sakė, jog mielu noru prekiautų ir karštu vynu, tačiau negalima.
Kaip tai negalima? Be karšto vyno ir imbierinių sausainių neįsivaizduojamos kalėdinės mugės, vykstančios daugelyje Vakarų Europos miestų. Karštą vyną pažadėjo ir Vilniuje, Rotušės aikštėje, gruodžio 12-29 d. šurmuliuosiančio kalėdinio miestelio organizatoriai. Kodėl negalima Klaipėdoje?
"Įstatymas neleidžia"
Klaipėdos savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė į klausimą atsakė trumpai: "Įstatymus skaityti reikia. Aš įstatymo vingrybių komentuoti negaliu. Įstatymas numato, jog masiniuose renginiuose galima prekiauti tik su licencija, kurioje nurodoma, kad maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija neturi viršyti 6 procentų", - paaiškino Z. Žižytė.
Karšto vyno stiprumas, anot specialistų, yra 7-11 laipsnių (vyną kaitinant šiek tiek alkoholio išgaruoja). Taigi išties negalima. Bet tuomet tas pats įstatymas turėtų galioti ir Vilniuje...
Sveiko proto kriterijai
"Yra dar ir sveiko proto kriterijai. Žinoma, kad karštas vynas būna visose kalėdinėse mugėse. Iš tiesų neketiname jo dalinti už dyką, jis bus pardavinėjamas. Vilniaus savivaldybės Verslo ir paslaugų skyrius mums padėjo surasti kūrybingą sprendimą, kaip šią prekybą įteisinti", - sakė Vilniaus mero pavaduotojas kultūros reikalams Gintautas Babravičius.
Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Skirienė patikslino, jog administracijos direktoriaus įsakymo dėl prekybos karštu vynu Kalėdiniame miestelyje dar nėra, tačiau jis jau svarstytas, šiuo metu rengiamas ir greičiausiai bus priimtas be kliūčių.
"Įstatymas, reglamentuojantis prekybą alkoholiniais gėrimais, numato kitokius reikalavimus kurortinio, poilsio sezono metu. Vilniaus savivaldybė yra nustačiusi du kurortinius, poilsio sezonus: vasaros (nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos) ir žiemos (nuo spalio iki kovo pabaigos). Lauko kavinės yra reglamentuotos kaip poilsio ir turizmo zonos. Jų savininkai gali užsiimti lauko prekyba tiek vasaros, tiek žiemos sezono metu", - paaiškino V. Skirienė.
Kavinėms galima
Uostamiesčio savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriuje pasiteiravus, kiek kurortinių, poilsio sezonų yra Klaipėdoje, skyriaus vedėja Z. Žižytė nesuprato klausimo. "Vilnius yra Vilnius, ten gal ir žiemą yra poilsio sezonas. Klaipėdoje poilsio sezonas yra vienas - vasaros", - teigė Z. Žižytė.
Tiesa, specialistė paaiškino, kad mugės zonoje esančios kavinės vis dėlto gali prekiauti karštu vynu ir kitais alkoholiniais gėrimais išplėstoje kavinės zonoje lauke nors ir visą žiemą. Kas jiems neleidžia? - stebėjosi Z. Žižytė.
Jeigu galima, kodėl niekas neprekiauja?
Nesugalvojo
"Pramogų banko" savininkas Kazys Paulikas prisipažino, jog tiesiog pražiopsojo galimybę.
"Neatėjo mintis prekiauti karštu vynu. Kalėdinės mugės dar nėra tapusios tradicinėmis Klaipėdoje. Mugės organizatoriai mūsų neinformavo, jog pasiruoštume, tad ir nepagalvojome. Kitomis mugės dienomis būtinai pasitaisysime. Aš pats išeisiu kava ir karštu vynu paprekiauti", - teigė K. Paulikas.
"Neverta"
Restorano "Taravos Anikė" savininkė Eugenija Odebrecht teigė vieną kartą turėjusi daug išlaidų dėl to, kad Teatro aikštėje buvo pasistačiusi palapinę ir pabandžiusi prekiauti karštu vynu per Kalėdas.
"Klaipėdos Tarybos sprendimai, reglamentuojantys šią tvarką, - pasenę. Norint tuo užsiimti, daugiau vargo nei naudos. Kalėdinės mugės šurmulio vien tik amatininkai ir apgailėtina čiuožykla nesukurs, turi būti ir muzika, ir meninė programa, ir karštas maistas bei gėrimai stacionariuose namukuose, kad žmonėms būtų smagu, įdomu, norėtųsi ilgiau užsibūti", - aiškino E. Odebrecht.
Jurga PETRONYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą