Kalėdų papročiai - ir šiuolaikiniam jaunimui

Tradicijos

Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro rengiamos kasmetinės etnomokyklėlės populiarumo nepraranda - kiekvieną advento trečiadienį pasikalbėti apie Kalėdų tradicijas, išmokti daryti popierinių bei šiaudinių papuošalų eglutei ėjo ir mažiausieji moksleiviai, ir studentai.

Kvepės eglutė - būsi sveikas

Pasak Klaipėdos universiteto studentės Jurgitos, ypač ją sudomino karpiniai.

"Nesu bandžiusi to daryti. Gal tik mokykloje šiek tiek paprastesnių karpinių iškarpydavom. Man tai labai gražu, apskritai patinka tokie daiktai, kokių parduotuvėje nerasi. Į šiuos dirbinius yra įdėta meilės. Dabar viskas pasikeitę - nyksta tradicijos, net Kūčių švęsti žmonės į restoranus jau eina, nebepasėdi namie su šeima", - apgailestavo mergina.

Anot Jurgitos, gyvenančios pas misionierius iš Kanados, atvykėliai labai vertina tradicijas, senovinius papročius.

"Namuose ant stalo yra padėtas vainikas su keturiomis žvakėmis. Kiekvieną advento savaitę uždegame po vieną", - pasakojo studentė.

Panašūs buvo ir Klaipėdos krašto lietuvininkų papročiai - dar prieš karą jie savo gryčias puošdavo advento vainikais. Pasak Etnokultūros centro vyr. specialistės Irenos Niūniavaitės, jaunimas parnešdavo eglišakių, nupindavo nemažą vainiką, kurį padėdavo ant baltai dengto stalo arba kabindavo kambaryje. Jo viduryje būdavo įstatomos keturios, dažniausiai raudonos, žvakės, dalijančios vainiko apskritimą į keturias lygias dalis. Kiekvieną advento savaitę uždegdavo po vieną žvakę, o nuo paskutiniosios - Kalėdų eglutės žvakutes. Pirktinių žaisliukų nebuvo, todėl žmonės eglutes puošdavo papuošalais iš įvairių gamtinių medžiagų, popieriaus.

"Šiaudiniai papuošalai ant žalios eglutės šakų atrodo labai gražiai - spindi lyg auksas", - sakė ir Etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė.

Etnologės teigimu, eglutė turėtų būti namo parnešama ir puošiama tik Kūčių rytą, kad per vakarienę dar kvepėtų. Stiprus eglutės kvapas reiškė tai, kad ateinančiais metais visi bus sveiki.

Tinka ir afrikietiški

Pasak V. Jankūnaitės, šiuolaikiniam jaunimui laikytis tradicijų yra sunkiau jau vien todėl, kad sovietmečiu Kalėdos nebuvo švenčiamos - seneliai tik pasakodavo, kaip buvo anksčiau.

"Todėl ir kviečiame visus ateiti į centrą, patiems visko išmokti. Nors specialiai mokytis nieko nereikia - geriausia, kai kasmet sužinoma kas nors nauja, nors po truputį. Jaunimas dažnai klausinėja, ką galima valgyti per Kūčias, ar galima skanauti kokių nors egzotiškų vaisių ar patiekalų, kilusių, pavyzdžiui, iš Afrikos. Žinoma, kad galima. Svarbiausia yra tai, kad visų ant stalo esančių valgių reikia paragauti, bet ne persivalgyti", - tikino V. Jankūnaitė.

Senoviniai patiekalai, tokie, kaip pelenuose kepta silkė, bulvės su lupena ar "cibulynė", ant šiuolaikinio stalo jau yra reti.

"Kodėl nepagaminus ir ant stalo nepatiekus per kiekvienas Kūčias bent vieno patiekalo, kokį valgė mūsų proseneliai? Tada ir švenčių nuotaika, dvasia bus visai kitokia. Pavalgius taip pat derėtų pabandyti ne televizorių įsijungti, kaip dažniausiai daroma, o pabendrauti, kartu išsiburti, pažaisti žaidimų. Gerai, kad daroma nors kažkas, kad tradicijos išliktų", - sakė etnologė.

Raktas po puodeliu - nauji namai

V. Jankūnaitės teigimu, burtai dabar jau yra praradę savo svarbą vien todėl, kad keičiasi pati visuomenė.

"Anksčiau dažniausiai burdavosi merginos. Joms buvo labai svarbu ištekėti, o reta kuri tekėdavo iš meilės, už pažįstamo žmogaus. Todėl ir burdavosi - buvo įdomu, ar pavyks jau ateinančiais metais iš namų išeiti, ir koks bus būsimasis jaunikis", - sakė etnologė.

Kūčių vakarą burtasi dėl to, kad po advento, po ilgo pasninko, prasidėdavo vadinamasis mėsiaėdis - svečiavimosi, vestuvių metas.

Susirinkęs jaunimas nusiaudavo batus, sudėdavo į krepšį ir, bėgdami ratu pro šalį, pačiupdavo iš jo po vieną batą. Jei merginai pakliūdavo vaikino batas, ši nusisukusi mesdavo jį į durų pusę - jei batas nukrisdavo priekiu į duris, reikšdavo, kad mergina ateinančiais metais ištekės.

Švenčiantieji mėgo ir kitokius burtus. Puodeliais uždengdavo įvairių daiktų - rožinį, raktus, žiedą. Tada būdavo leidžiama pasirinkti vieną puodelį. Jei po juo būdavo žiedas - ateinančiais metais teks kelti vestuves, jei rožinys - jį ištraukusioji liks senmergė. Raktai reiškė naujus namus.

"Tokie burtai ir dabar svečiams yra įdomūs - iškart užsimezga gyvas pokalbis, imama juokauti. Burtai dabar yra kaip žaidimai, nors būna, kad atėję į centrą, išsibūrę žmonės ima jais tikėti, ypač, jei buriamasi su ugnimi. Žiūrėk, kartais ima ir išsipildo", - pasakojo V. Jankūnaitė.

Giedrė NORVILAITĖ