Anot Gražinos L. advokatės Sandros Latotinaitės, Norvegijos teismui pateiktas ieškinys - bus siekiama, kad apskrities komisijos sprendimas atimti iš mamos globos teises būtų peržiūrėtas. Išnaudojus visas priemones, bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jo taip pat ketinama reikalauti taikyti laikinosios apsaugos priemones, t.y. kad vaikas nebūtų įvaikintas, kol klausimas dėl globos teisių nebus išspręstas EŽTT.
Advokatės manymu, sprendimas, atimantis iš Gabrieliaus mamą, artimuosius, šaknis, identitetą, šiurkščiai pažeidžia tiek Europos žmogaus teisių konvencijos, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas.
„Norvegijos parlamente šiuo metu peržiūrimas klausimas dėl Hagos konvencijos ratifikavimo, tačiau nežinia, kada bus padaryti kokie nors realūs žingsniai, - sako S.Latotinaitė. - Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai vienai gali būti sudėtinga ką nors pasiekti šioje srityje. Tad Lietuvos politikams būtina vienytis ir bendradarbiauti su kitų ES šalių politikais - tik tada pavyks išspręsti tas problemas, su kuriomis dabar susiduriama. Tikėtis Norvegijos „malonės“ neverta.“
Anot „Vakarų Lietuvos tėvų forumo“ pirmininkės Kristinos Paulikės, iki šiol visuomenė nėra informuota, kokių konkrečių veiksmų Lietuvos valstybė planuoja imtis, kad geriau atstovautų savo piliečių teisėms ir interesams užsienio valstybėse, o ypač tose, su kuriomis nėra pasirašytos teisinio bendradarbiavimo sutartys.
„Jeigu Lietuva sugebėjo pasirašyti su Norvegija sutartį dėl kalinių perdavimo, kodėl nesugebama pasirašyti sutarčių dėl mūsų mažųjų piliečių grąžinimo? Ar gali kita valstybė nusavinti mūsų mažųjų piliečių tapatybę?“ - klausia K.Paulikė.
„Jeigu jūs paklausite norvegų, manau, 80 proc. jų pasakys, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema veikia puikiai. Tad ir politikai tinkamai nereaguoja. Todėl labai svarbu, kad kitų šalių žmonės reaguotų. Jeigu bus tarptautinės bendruomenės spaudimas, mes pasieksime rezultatų, - sako Lietuvoje viešintis Norvegijos teisininkas Marius Reikeras (Marius Reiker). - Mes turime bendrą europinę teisę, Vaiko teisių konvenciją, ir labai svarbu, kad šalys tinkamai laikytųsi jos nuostatų. Negrąžindama vaikų į jų kilmės šalis Norvegija pažeidžia žmogaus teises, o kad to nebūtų, labai svarbus visų Europos šalių bendradarbiavimas“, - sako M.Reikeras.
Patirtis, paremta gyvenimu
Lietuvoje viešintis norvegas Raimondas Skorstadas (Raymond Skorstad) prieš keletą metų įkūrė organizaciją, kuri dabar stengiasi padėti su „Barnevernet“ susidūrusioms šeimoms, mat pats buvo netekęs vaikų ir gerai žino, ką tai reiškia.
R.Skorstadas „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad jo šeimos problemos prasidėjo nuo paprasto buitinio barnio, kilusio tarp jo ir žmonos. Kaimynai pranešė policijai. Jei į namus atvykusi policija randa vaikų, ji informuoja „Barnevernet“. Šios pareigūnai tiesiog išsivežė vaikus.
Vyrui ir žmonai buvo nurodyta gyventi atskirai - tik tada žmonai buvo pažadėta grąžinti vaikus. Kai po septynių mėnesių vaikai buvo grąžinti, šeima juos išskraidino iš šalies. Jei per 6 savaites vaikai nesurandami, byla nutraukiama. Taip buvo ir R.Skorstado šeimos atveju. Tik tada jie vėl grįžo į Norvegiją.
Įdomiausia, kad šeima iki šiol priversta gyventi atskirai. Jie buvo įspėti - jei vėl ims gyventi kartu, neteks dviejų vyresnių vaikų.
„Dėl savo vaikų aš kovojau pusantrų metų, susitikau su daugybe žmonių, patekusių į panašią situaciją, išsiaiškinau viską, kas susiję su „Barnevernet“ darbo metodais“, - sako norvegas.
R.Skorstado teigimu, Norvegijos vaiko teisių įstatymai atrodo labai gražiai, tačiau „Barnevernet“ jų nesilaiko. Jų darbuotojai išgalvoja nebūtus dalykus, socialiniai darbuotojai pasinaudoja bet kuo, kad tik galėtų paimti vaiką iš šeimos. Ir tai nevyksta viename mieste - tai vyksta visoje šalyje.
„Apie 30 proc. „Barnevernet“ darbuotojų, pamačiusių šį darbą „iš vidaus“, jo atsisako - sistemoje lieka tie, kuriems patinka valdžia. Ten jie turi labai daug valdžios ir nėra jokių priemonių patikrinti, ką tie darbuotojai daro gerai, o ką - blogai“, - sako norvegas.
Jis pastebėjo ir tai, kad „Barnevernet“ labiausiai kreipia dėmesį į mažas pajamas gaunančias šeimas, nes tokias lengviau kontroliuoti. Vos kilus problemoms paimami vaikai ir net nebandoma išsiaiškinti, kaip būtų galima padėti šeimai.
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems šioje sistemoje, nekeliami jokie specialūs reikalavimai. Netikrinamas „Barnevernet“ darbuotojų psichologinis pasirengimas, darbuotojų kompetencija yra labai žema, o valdžios jie turi daugiau nei policija. Savo teiginių teismuose jiems įrodyti nereikia - pakanka pasakyti, kad yra 50 proc. tikimybė, jog su vaiku elgiamasi netinkamai.
„Šiame globos versle labai daug pinigų ir tai daug ką paaiškina“, - sako R.Skorstadas.
Bazinis atlyginimas, mokamas globėjams, - 2 tūkst. eurų už globojamą vaiką kas mėnesį, pusė šios sumos neapmokestinama. Dėl galutinio atlyginimo globėjai derasi su komuna. Tad yra šeimų, kurios už globojamą vaiką gauna ir 8 tūkst. eurų ar net daugiau.
Negana to, „Barnevernet“ nekontroliuoja globėjų. Statistika rodo, kad tik dviem iš dešimties vaikų globėjų šeimose gyvenimas pagerėja, vadinasi, aštuoniems - pablogėja.
R.Skorstadas įsitikinęs: būtina daryti tarptautinį spaudimą Norvegijai, kad vaikų atiminėjimas liautųsi. Visos šalys, kurios praranda vaikus Norvegijoje, gali ir turi pasinaudoti visomis diplomatinėmis priemonėmis, kad Norvegija grąžintų joms vaikus.
Norvegas teigia žinąs be jokios rimtos priežasties vaikus praradusios Indijos šeimos atvejį. Gelbėdamas ją Indijos užsienio reikalų ministras susitiko su Norvegijos parlamento atstovais ir pareikalavo grąžinti vaikus. Kadangi buvo iškilęs pavojus geriems šalių ekonominiams santykiams, tarptautinis konfliktas tarp Indijos ir Norvegijos buvo išspręstas labai greitai - Norvegija vaikus perdavė jų dėdei Indijoje.
Kontoros dirba
„Vakaro žinios“ domėjosi, ką mūsų institucijos šiemet nuveikė, kad į Lietuvą būtų grąžinti Norvegijoje „nacionalizuoti“ nepilnamečiai Lietuvos piliečiai?
Prezidentės spaudos tarnyba informavo: „<...> Aktyviau rūpintis užsienyje gyvenančių Lietuvos vaikų interesais ir saugumu, spręsti dėl vaikų teisių gynimo iškylančius klausimus yra įpareigota Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. <...>“
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas informavo: „<...> Lietuvoje nepilnamečių teisių apsaugos klausimus kuruoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Užsienio reikalų ministerija negali viršyti savo kompetencijos ribų. <...>“
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyr. patarėja Inga Juo-zapavičienė informavo: „<...> Įstatymas numato, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. <...>“
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Bendrųjų reikalų poskyrio vyr. specialistė Danutė Umbrasienė informavo: „<...> Nėra teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi mūsų tarnyba būtų įgaliota spręsti vaiko, Lietuvos Respublikos piliečio, esančio Norvegijoje, gerovės klausimus <...>.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą