Karališkojoje Vitėje karalių nebuvo...

Du Klaipėdos gyvenamieji rajonai paveldėjo dviejų uostamiesčio priemiesčių pavadinimus. Tiesa, Didžioji ir Mažoji Vitė dabar nebėra panašios į spalvingas žvejų, prastos reputacijos landynių bei kontrabandininkų gyvenvietes...

Šiaurinėje miesto dalyje, marių pakrantėje, vitėmis vadinamuose kaimuose gyveno žvejai. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad vičių pavadinimas kilęs nuo vitingų - gyventojų, atkeltų iš Vokiečių ordino užkariautų žemių. Vitingų - riterių vedlių ir vertėjų - gyveno ir Klaipėdos pilyje.

Tačiau, pasak istorikų, vitės - tai žvejybai ir prekybai patogios vietos pajūryje. Jų gyventojai vertėsi žvejyba, o žuvis parduodavo atvykstantiems pirkliams. Vičių buvo ne vienoje Baltijos pakrantės vietoje - vien Riūgeno salos rajone yra išlikę trys tokie pavadinimai.

Yra nuomonių, kad Vitę prie Klaipėdos viduramžiais įkūrė Hanzos sąjungai priklausę pirkliai. Pirmą kartą Vitė yra paminėta 1437 m., o XVI a. buvo jau du tokie kaimai: Mažoji Vitė ir Didžioji Vitė.

Nesutariama, kur tiksliai buvo Mažoji Vitė. Ji buvo daug mažesnė nei Didžioji Vitė. Ordino laikais ji priklausė piliai. Vėliau kaimas sudegė, o jo teritorija susiliejo su Didžiąja Vite. Šiuo metu Mažosios Vitės rajone Naujosios Uosto gatvės pusėje arčiau uosto - vos vienas gyvenamasis namas.

Miesto piktžaizdės - apleisti sandėliukai

Žvejai tapo pramonininkais

Senoji Didžiosios Vitės gyvenvietė buvo arčiau Danės žiočių nei dabartinis šiuo vardu pavadintas gyvenamasis rajonas.

XVI a. Klaipėdos pirkliai skundėsi Vitės žvejais - neva jie žuvimis ir kitomis prekėmis slapta prekiauja su Gdansko ir Liubeko pirkliais.

1825 m. Didžiojoje Vitėje gyveno 3 610 žmonių - beveik pusė Klaipėdos gyventojų. Vitės kaimas priklausė valstybei, buvo privilegijuotas, turėjo prekyvietę. Kartais šis rajonas vadinamas Karališkąja Vite.

Šiame kaime stovėjo vėjinės lentpjūvės, iki pat I. Kanto gatvės buvo suplanuoti vadinamieji "virvininkų keliai": čia buvo vejamos virvės, lynai burlaiviams. Prie S. Daukanto gatvės stovėjo virvių fabrikų statiniai, kur virvės buvo impregnuojamos ir vyniojamos ant ričių.

Ilgainiui Didžioji Vitė virto pramoniniu Klaipėdos priemiesčiu, garsėjusiu karčemomis, prastos reputacijos landynėmis. Strateginiu požiūriu Didžioji Vitė jau XIX a. pradžioje buvo laikoma Klaipėdos dalimi - į miestą juosiančių gynybinių pylimų teritoriją buvo įtrauktas ir Vitės priemiestis.

Vitė tuomet pradėjo rūpintis, kad būtų sujungta su miestu. Tačiau magistratas kratėsi vargano priemiesčio. Kai Vitės finansiniai reikalai pagerėjo, miestas sutiko ją prisijungti, tačiau dabar prieštaravo Vitė. Ji miesto dalimi tapo po pusę amžiaus trukusių derybų - 1856 m.

XX amžiuje Didžiąją Vitę pramonė vis labiau atskyrė nuo marių: marių pakrantę užėmė uostai, krantinės, sandėliai, geležinkelis. Išnyko uostas, o žvejų kaimai tapo ilga pramonine miesto teritorija.

Buvo "sobačnikų"

Sovietmečiu rajonas garsėjo vietinės reikšmės istorijos paminklais. Turistų vadovai kvietė aplankyti J. Janonio g. 9 namą, kuriame 1925 metais gyveno revoliucinio judėjimo veikėjas Juozas Greifenbergeris su žmona, taip pat revoliucioniere Žene Frankaite-Greifenbergeriene.

Netrukus po karo Klaipėdoje M. Melnikaitės g. (dabar I. Kanto g.) buvo atidaryta Jūreivystės mokykla - pirmoji Lietuvoje plataus profilio kvalifikuotų laivų specialistų ruošimo įstaiga.

Sovietmečiu Vitės rajonas garsėjo laisvo elgesio moteriškėmis, čia gyveno nevengiantieji taurelės, pabėgėliai iš kaimų. Didžiosios Vitės gyventojai sako, kad nelabai kas pasikeitė ir šiandien.

Sovietmečiu čia tarpusavyje kovojo įvairios grupuotės. Gyventojai prisimena, kad Vitės rajone buvo ir "sobačnikai" (šunininkai. - Aut. past.) - atskira gauja, visur vaikščiojusi ir kautynėse dalyvavusi su šunimis.

Jūreivių rajonas

Ponas Viktoras, Didžiosios Vitės rajone gyvenantis nuo 1955 metų, šiame rajone pasikeitimų po sovietmečio nepastebi. "Tik tiek, kad įstojome į Europos Sąjungą, tačiau jokių globalių pasikeitimų nematau. Net žmonės nepasikeitė - gyvena tie patys, kaip ir anksčiau", - sakė jis.

"Nuo šešiolikos metų čia gyvenu. Baigiau Jūreivystės mokyklą, likau Klaipėdoje. Šiame rajone gyventojai mišrūs: yra ir rusų, ir lietuvių. Dauguma - pensininkai. Daugiausia čia gyvena jūreivių. Čia netgi yra keletas namų, kur gyvena tik jūreiviai ar uostininkai. Įmonės specialiai savo darbuotojams statė namus. Aš irgi dirbau Prekybos uoste, man į darbą tik per gatvę tereikėdavo pereiti. Esu ir į jūrą plaukiojęs, žuvį gaudęs", - pasakojo vyras.

Jam Vitės rajonas patinka dėl žalumos ir jūros artumo. "Dabar jau nebevaikštau prie jūros - esu invalidas, bet anksčiau nuolat eidavau", - sakė gyventojas.

"Kiti Klaipėdos rajonai tankiai apgyvendinti, o čia daug erdvės. Kitur nėra jokios žalumos, yra daug triukšmo. O šiame rajone - viskas puiku", - sakė ponas Viktoras.

Kai kurios Didžiosios Vitės rajono vietos neprimena didmiesčio

"Gražiausios vietos - kariškiams"

Ponas Jurgis pasakojimą apie Vitės rajoną pradėjo nuo minusų: "Kai vyksta kokia nors šventė ir uždaro eismą pagrindine gatve, visas transporto srautas nukreipiamas šita - J. Janonio - gatve. Tai - tikras košmaras. Gerai, nors vakarais šita grįsta gatve greitis yra ribojamas iki 40 kilometrų per valandą."

J. Janonio gatvės gyventojams galvos skausmas - visą parą dirbanti gėrimų parduotuvė šios bei Herkaus Manto gatvių sankryžoje. "Sustato mašinas kas kaip nori, vos ne iki vidurio kelio - visiškas "bardakas". Nors ten stoti yra draudžiantis ženklas, bet jo niekas nepaiso", - piktinosi Jurgis.

Gyventojui trūksta ir vietos pasivaikščioti. "Iki jūros - tolokai. Tenka eiti į Skulptūrų parką. Rodos, Klaipėdos meras yra užsiminęs, kad Karinių jūrų pajėgų teritorijoje yra pajėgoms nereikalingas plotas - parkelis. Smagu būtų, jei tą parkelį atiduotų žmonėms. O va čia, - apgailestaudamas mostelėjo į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių rinktinei priklausančią teritoriją. - Gražius, senoviškus pastatus yra armija užėmusi. Jie galėtų miestui priklausyti, o karius reikėtų iškelti į kitas patalpas."

Nuo pono Jurgio kliuvo ir rajoną administruojančiai UAB "Vitės valdos".

"Yra namo eksploatavimo mokestis, bet namų niekas neprižiūri. J. Janonio g. 8 name išvis ventiliacijos nėra. Kas gyvena viršutiniuose aukštuose, pasidaro remontą, įsitaiso židinį ir panaikina visą ventiliaciją. Tie, kurie gyvena apačioje, orą įsileidžia tik pro langus. Vonioje apskritai nėra jokios ventiliacijos, - skundėsi vyriškis.

- Čia buvo labai geri namai, bet sovietmečiu darė kapitalinį remontą, seną sistemą pašalino, įstatė naują - asbestiniai vamzdžiai, kurie yra kenksmingi sveikatai, ateina į butus."

Rima ČELIAUSKAITĖ