Karininkai išmetė moterį į gatvę nepažeisdami įstatymų

Karinės pajėgos

   Aukšto rango kariškiams svarbiausia - nepažeisti įstatymų. Tai, kad jie tarsi su tankais traiško jiems ištikimai tarnavusių žmonių gyvenimus, jų nejaudina.
    Iš pareigų atleista 41 metų moteris, 12 metų išdirbusi Lietuvos karinėse jūrų pajėgose, dalyvavusi Lietuvos karo laivyno kūrime, į gatvę buvo išmesta be jokių socialinių garantijų, be pensijos.
   Tokį karininkų sprendimą palaimino ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
   Sutarties su moterimi nepratęsęs Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas Olegas Mariničius neigia, jog ji buvo tiesiog išvaryta. Tačiau plačiau komentuoti situaciją karininkas nesutinka.

"Padėka" už tarnybą

Rytoj Vilniaus apygardos administraciniame teisme turėtų būti pradėtas nagrinėti Loretos Kazickienės ieškinys. Manydama, jog neteisėtai buvo atleista iš tarnybos Lietuvos karinėse jūrų pajėgose (LKJP), į teismą ji padavė Lietuvos Krašto apsaugos ministeriją.

Loreta Kazickienė pastaruoju metu ėjo LKJP Personalo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas, turėjo laivūnės laipsnį. Moteriai, neturinčiai nė vienos tarnybinės nuobaudos, gerai įvertintos visų atestacijų metu, atleidimas iš pareigų šiemet gegužės 30 dieną, jos ligos metu, buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.

Ji, viena auginanti 15 metų dukrą, netikėtai tapo bedarbė. Mat nenujausdama, kad jos gyvenimo kreivė staiga kris žemyn, niekieno neįspėta dėl būsimo "valymo" LKJP, paėmė banke paskolą butui įsigyti. Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje pradėjo studijuoja biudžetinių įstaigų administravimą, pati už mokslą kasmet mokėjo po 2 tūkst. Lt. Kitąmet birželio mėnesį jau būtų baigusi studijas, kurias dabar teks atidėti.

Beje, būtent tokias studijas, o ne kokią nors kur kas perspektyvesnę verslo vadybą pasirinko todėl, kad to jai reikėjo dirbant LKJP. Tad tokios "padėkos" už nepriekaištingą tarnybą moteris nesitikėjo.

Komisija davė viltį

L. Kazickienė karinėje struktūroje, Jūrų uosto atskirame apsaugos batalione, kanceliarijos vedėja pradėjo dirbti 1992 metų gegužės 4 d. 1993 metų sausio 6 d. batalionas buvo išformuotas, tad nuo tų metų sausio 7 d. iki šių metų gegužės 30 d. ji dirbo LKJP.

Anksčiau LKPJ terminuotų sutarčių nebuvo, žmonės dirbo, ir tiek. Vėliau atsirado profesinės karo tarnybos sutartys. Su L. Kazickiene tokia sutartis buvo pasirašyta 5 metams ir jos galiojimo terminas baigėsi šiemet gegužės 21 d.

Karinės jūrų pajėgos neturi savanorių kūrėjų statuso. Kad išeidami į atsargą jų kūrėjai gaus mažesnes pensijas, aukšto rango karininkams nerūpi

Loreta buvo girdėjusi pasakymų, jog LKJP vadas lyg nenorįs pratęsti sutarties su ja. Be to, sklido kalbos, kad Karinės jūrų pajėgos bus "valomos", ir jose neliks nė vieno "senio". Tačiau tokioms kalboms moteris neteikė reikšmės.

Juo labiau kad visi 8 sudarytos LKJP patariamosios komisijos nariai, turėję svarstyti, kuriems seržantams ir puskarininkiams turi būti pratęstos sutartys, kuriems - ne, ir teikti pasiūlymus LKJP vadui, kovo 18 d. nutarė siūlyti L. Kazickienei pratęsti sutartį dvejiems metams.

Laikinasis vadas persigalvojo

Tuo metu LKJP vadas Kęstutis Macijauskas stažavosi Italijoje, laikinai jo pareigas ėjo štabo viršininkas Olegas Mariničius, kuris savo parašu patvirtino minėtos komisijos siūlymus.

Balandžio mėnesį Loretai, gulinčiai ligoninėje, jos tiesioginis viršininkas komandoras leitenantas Petras Karbauskas pranešė džiugią žinią, kad sutartis būsianti pratęsta. Tačiau praėjus šiek tiek laiko tas pats viršininkas informavo, kad to padaryta nebus.

Moteris mano, kad O. Mariničius susiskambino su K. Macijausku ir todėl štabo viršininkas pakeitė savo sprendimą.

Suprantama, L. Kazickienei kilo klausimas "kodėl?". Tiesioginis viršininkas atsakymo nedavė, tik traukė pečiais. Atsakymo į šį savo klausimą moteris negauna iki šiol.

Generalinė skundo nenagrinėjo?

Gegužės 6 d. L. Kazickienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Generalinę inspekciją. Pagal kariškių drausmės statutą, tokiu atveju, jeigu kariškis nesutinka su kokiu nors savo vadovybės sprendimu, pirmiausia turi kreiptis į šią inspekciją.

Moteris įtaria, jog Generalinė inspekcija visiškai netyrė jos skundo, nes gavo atsakymą, jog profesinę karo tarnybos sutartį, sukakus įstatyme nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, gali pratęsti krašto apsaugos ministras, tačiau neprivalo to daryti.

Pasirodo, generalinio inspektoriaus pavaduotojas pulkininkas Gintaras Veromėjus, kurio parašas puikuojasi ant laivūnei duoto atsakymo, net nepasidomėjo, kad Loretai Kazickienei sukako tik 41 metai ir kad laivūnai į atsargą išleidžiami tik sukakus 50 metų. Tad kuo čia dėtas amžius?

Ministras neišgirdo

Gavusi tokį atsakymą iš Generalinės inspekcijos ir vadovaudamasi tuo pačiu drausmės statutu, savo skundą išnagrinėti L. Kazickienė paprašė krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus. Jeigu nėra galimybės pratęsti sutartį, moteris norėjo, kad bent būtų įvardyti motyvai, kodėl ji buvo atleista iš pareigų.

Ministras atsakė, kad savanoriškais pagrindais pasirašyta profesinė karo tarnybos sutartis, pasibaigus jos galiojimo terminui, gali būti pratęsta atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nenurodo, jog sutartis privalo būti pratęsta. Žodžiu, ministras konstatavo, jog nei ministerija, nei LKJP, su ja nepratęsdamos sutarties, įstatymo nepažeidė, ir viskas.

Loreta kitaip suprantą tą dalyką. Jeigu nėra motyvų, dėl kurių reikėtų sutarties nepratęsti, vadinasi, ji turi būti pratęsta. Juk sutartys dvejiems trejiems metams LKJP pratęstos asmenims, kurie net neturi vidurinio išsilavinimo.

Jai nesuprantama, apie kokius krašto apsaugos sistemos poreikius kalba ministras, jeigu jos etatas nebuvo panaikintas. Dabar jos pareigas eina kita moteris.

Sunaikina kaip žmogų

Pagal tą patį drausmės statutą, jeigu netenkina ir ministro atsakymas, tada jau galima kreiptis į teismą. Tad birželio 30 d. L. Kazickienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atsakovė - Lietuvos krašto apsaugos ministerija, o LKJP byloje patraukta trečiuoju asmeniu.

L. Kazickienę iš pareigų atleido LKJP vadas, o ministras patvirtino jos atleidimą iš tarnybos. "Atleidimas iš pareigų dar nereiškia, kad esi atleista ir iš tarnybos. Ministras šį procesą galėjo sustabdyti", - mano ji.

Moteris žino, kad grąžinta į pareigas nebegalėtų dirbti, tačiau mano, kad jai turi būti atlyginta bent moralinė žala už tai, kad ji buvo sunaikinta kaip žmogus.

Taupoma žmonių sąskaita

Pasak L. Kazickienės, jai įtarimų esą yra sukėlęs ne vienas žmonių atleidimo iš tarnybos atvejis.

Šiemet iš tarnybos LKJP buvo atleistas asmuo jam iki 20 metų stažo likus tarnauti tik 8 mėnesius. Jeigu to nebūtų buvę padaryta, žmogus, net ir nesulaukęs nustatyto amžiaus, būtų galėjęs išeiti į atsargą ir gauti pensiją.

Dar vienas atvejis - seržantas buvo atleistas likus 3 mėnesiams iki tol, kol jam sukaks 35 metai. Sulaukęs šio amžiaus tarnyboje, jis būtų buvęs išleistas į atsargą ir būtų gavęs pensiją.

L. Kazickienė įtaria, jog tokiu būdu žmonių sąskaita taupomi valstybės pinigai.

Ji sako norinti žinoti, kodėl ir už ką su ja LKJP pasielgė kaip su kokia nusikaltėle. Netgi atėmė uniformą, kuri kitiems būdavo paliekama vilkėti esant tam tikroms progoms.

Negana to, kad L. Kazickienei iš anksto nebuvo pranešta apie galimą atleidimą iš tarnybos, ji netgi buvo atleista iš pareigų ligos metu. Nedarbingumo lapelio, gauto gegužės 11 d., galiojimo laikas baigėsi birželio 23 d., o ji atleista iš pareigų gegužės 30 d. Dėl ligos turėjo būti atkelta atleidimo iš pareigų data, tačiau tai nebuvo padaryta.

Versijų, kodėl buvo išstumta iš LKJP, L. Kazickienė turi ne vieną. Jos nuomone, galimas daiktas, kad siekiama atsikratyti senų darbuotojų, kurie, turėdami daug patirties, aiškina, ką galima ir ko negalima daryti, o atėję jaunesni žmonės esą tiesiog vykdys įsakymus ir nesiginčys.

Ji neatmeta galimybės, kad šitaip su ja galėjo būti pasielgta ir todėl, kad galbūt kažkam esą reikėjo jos darbo vietos, o gal ja norėta atsikratyti, nes ji neva per daug žino.

Komisija tik pataria

Olegas Mariničius "Vakarų ekspresui" sakė, jog L. Kazickienė nebuvo pašalinta iš LKJP ar išvaryta, kaip ji mano.

"Pas mus su profesionalais yra sudaromos terminuotos sutartys. Ateina laikas, kai sutartys baigiasi ir arba būna pratęsiamos, arba ne. Pasibaigė jos sutarties galiojimo laikas, mes pasakėme didelį dėkui ir sutarties nepratęsėme, nes manėme, kad šiuo metu netikslinga ją pratęsti. O ponia Loreta mano, kad ta sutartis turėjo būti pratęsta", - sakė O. Mariničius.

Jis neneigia, kad jis buvo tas, kuris nepratęsė sutarties L. Kazickienei, bet išsamiau šio įvykio nekomentuoja. Pasak jo, minėta LKJP komisija turi tik patariamąjį balsą, o galutinį sprendimą priima LKJP vadas. Jis patikino, kad įstatymai L. Kazickienės atžvilgiu nepažeisti.

"Ji kreipėsi ne vieną kartą ir į mūsų vadovybę, ir į Generalinę inspekciją. Dabar ji pasirinko kitą kelią - teismus ir spaudą. Tai jos reikalas", - sakė štabo viršininkas.

Įstatymai prašosi pažeidžiami

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad pensijų atžvilgiu karinio laivyno kūrėjai liko už borto, kadangi LKJP nėra savanorių statuso. Tokį statusą turi tik tie, kurie karinėse struktūrose pradėjo dirbti iki 1991 metų gruodžio 31 d., tačiau LKJP oficiali įkūrimo data - 1992 metų liepos 4 d.

Pavyzdžiui, buvęs karo laivo "Vėtra" vadas Vytautas Mogenis prarado 15 metų darbo (kaip civilis) stažą, tad jo, išėjusio į atsargą, pensija yra gerokai mažesnė.

L. Kazickienė išvis liko be teisės į pensiją. Norint ją gauti, moteriai reikėjo nusižengti įstatymams - pavyzdžiui, pasišalinti iš tarnybos, tuomet jai būtų sumažintas laipsnis iki vyresniojo seržanto, o vyresnieji seržantai į atsargą išleidžiami sukakus 35 metams.

Dalia BIKAUSKAITĖ