Ketvirtadienį pasibaigus tarptautinėms pratyboms "Coopertive Ocean - 2002" buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo Didžiosios Britanijos karališkojo karo laivyno flotilės admirolas, NATO Pietų Atlanto regiono štabo vyr. atstovas Deividas Kustas (Daivid Cust), to paties NATO štabo atstovas iš Vokietijos jūrų kapitonas Peteris Dekeris (Peter Decker) ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) vadas jūrų kapitonas Kęstutis Macijauskas.
NATO karininkai padėkojo Lietuvai už paramą ir gerą šių pratybų organizavimą. Admirolo D. Kusto teigimu, visi 10 laivų šiose pratybose parodė išskirtinį profesionalumą, užduotis atliko be priekaištų. Pasak jo, per šias pratybas dar kartą įsitikinta, jog NATO ir Partnerystės takos labui šalių laivai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose kaip vienas junginys.
Nors spaudos konferencija buvo skirta pratybų "Cooperative Ocean-2002" rezultatams aptarti, jos dalyviai neišvengė klausimų, susijusių su išminavimo operacija Lietuvos teritorinėje jūroje ir ekonominės zonos dalyje, prasidėjusia užvakar, dėl neva iškilusios grėsmės žuvų nerštavietėms. Jūrų kapitonas K. Macijauskas patikino, kad kariškiai buvo susitikę ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir žvejų, ir gamtosaugininkų atstovais bei aptarė visus klausimus, kaip būtų galima išvengti neigiamų pasekmių.
Kita vertus, jeigu jūroje būtų paliktos minos ir kuri nors jų su žvejų tinklais patektų į laivą, žūtų žmonės, ar tie patys žvejai nereikštų priekaištų kariškiams, kad jie laiku nesiėmė jokių priemonių? Beje, išminavimo operacijos, taikant joms kitą tarifą ir atliekant jas vėliau, kainuotų labai brangiai, ir nežinia kada Lietuvos valstybė galėtų skirti joms reikalingų lėšų.
Priešmininėms NATO pajėgoms atstovaujantis karininkas P. Dekeris teigė, jog dabartinės technologijos leidžia atlikti didelio masto išminavimo operacijas nepadarant žalos gamtai. Jų dėka garantuojamas laivybos ir žmonių saugumas. Pasak jo, Vokietijoje ir kaimyninėse šalyse dėl žvejų kylančios problemos išsprendžiamos prieš operaciją pateikiant išsamią informaciją, kas ir kaip bus daroma.
K. Macijausko teigimu, šiais laikais yra galimybių minas patraukti į saugesnę vietą, naudojami mažesnio galingumo užtaisai, operacijose dalyvauja narai, robotai. Taigi šiomis dienomis galima geriau išvalyti jūrą darant mažesnę žalą gamtai ir pasitarnaujant pačių žvejų labui.
Minų valymo operacija Lietuvos teritorinėje jūroje domėjosi ir Rusijos televizijos žurnalistai. Į jų klausimą, ko LKJP vadas tikisi iš šios operacijos, K. Macijauskas atsakė, jog pozityvaus poveikio Lietuvos ekonomikai. Likvidavus sprogmenis šis regionas taps saugesnis ir į Klaipėdos uostas, galimas daiktas, to dėka sulauks daugiau transportinių laivų. K. Macijauskas apgailestavo, kad šioje operacijoje nedalyvauja Rusijos karo laivai. Jis informavo, jog gana greitai į Klaipėdos uostą su vizitu turėtų atplaukti Rusijos karo laivas. Beje, jo žiniomis, šiemet rudenį vyksiančioje išminavimo operacijoje Rygos įlankoje ketina dalyvauti ir du Rusijos karo laivai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą