Karštasis taškas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai siūloma baigti rengti bendrąjį planą numatant giliavandenį uostą, o Klaipėdos savivaldybei - pakoreguoti bendrąjį miesto planą, kad jame jis atsirastų.
Taip nutarta vakar Klaipėdoje vykusiame darbo grupės dėl giliavandenio uosto statybos galimybių, kuriai pirmininkauja susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, posėdyje.
Jame dalyvavęs Valentinas Greičiūnas piktinosi, kad dar 2002 metais Seimui pritarus uosto statybai, šiemet tebediskutuojama, kas, kokia tvarka ir ką turi daryti. "Į praeitį nebegrįžkime, kaltų nebeieškokime, užsibrėžkime tikslą į ateitį", - replikavo A. Butkevičius
Tuo tarpu Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pareiškė, kad per metus pakoreguoti miesto bendrąjį planą neįmanoma. Esą iki šiol dar niekas nepasakė, kokio dydžio žemės sklypas krante turi būti rezervuotas. Meras patikino, kad miesto Savivaldybė nori geranoriškai spręsti problemą, tačiau jis negaunąs visų raštų, kurie ateina į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.
Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius mano, kad apskrities administracija neturi tiek jėgų, kad galėtų parengti bendrojo plano strateginio poveikio aplinkai vertinimą, į kurį būtų įtrauktas ir giliavandenis uostas.
V. Greičiūno manymu, kol nebus sudaryta giliavandenio uosto projektavimo grupė, tol reikalai nejudės į priekį. Šiuo metu Uosto direkcijoje yra paskirti du žmonės, kurie turi rūpintis giliavandenio uosto ir Šventosios uosto atstatymo reikalais. Pasak ministro, kai darbų krūvis jiems padidės, bus skyrius, kuriame dirbs tiek žmonių, kiek reikės. Taigi jau kalbama apie tai, kad kas nors konkrečiai "turi nešti giliavandenio uosto vėliava, priešingu atveju ji tiesiog dulkės".
Beje, nepaisant to, kad giliavandenio uosto klausimas yra gana atvirai diskutuojamas visuomenėje, manoma, kad negalima viešai paskelbti, kur bus tiesiami keliai į naująjį uostą. Karti patirtis rodo, kad Lietuvos "patriotai" toje vietoje sugeba išsipirkti žemes. Taigi būtinas tabu toje vietoje vykdyti žemės grąžinimo reformą.
Posėdyje kalbėta ir apie giliavandenio uosto detaliojo plano rengimą, ir apie techninį projektą, netgi apie kompensacijas gyventojams. Beje, apie jas užsimenama ir japonų studijoje. Tačiau jie šio klausimo nekonkretizavo, nes variantų yra labai daug.
Klaipėdos merui atrodo, kad pradėjus tokį planavimą jau yra žengiama per toli, turint omenyje, kad atlikus poveikio aplinkai įvertinimus, esą gali paaiškėti, kad tokio uosto numatytoje vietoje statyti apskritai negalima. "Jūs vis bijote išleisti per daug kapeikų studijoms ir visai nekalbate apie tai, kas bus čia, žemyno dalyje", - piktinosi R. Taraškevičius.
Vakarykščiame posėdyje nuspręsta parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl priemonių plano patvirtinimo. Finansų ministerijos prašyti iki liepos 1 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl galimų šaltinių uosto statybai finansuoti. 2003 metų kainomis tam reikėtų 2,3 milijardo litų.
Liks ir dabartiniam uostui
Šiemet į veikiantį Klaipėdos uostą investuoti net 240 mln. Lt. Tokia suma dar niekada nebuvo planuojama.
* Ministro A. Butkevičiaus duomenimis, šiemet Klaipėdos uosto kompanijos ketina perkrauti apie 32 mln. t krovinių. Jo manymu, teorinis Klaipėdos uosto pajėgumas gali būti apie 40 mln. t krovinių per metus, o realus - 35 mln. t.
* Vakar lankydamasis Klaipėdoje ministras pats įsitikino, kad viaduko Taikos prospekto gale būklė yra tikrai prasta. Nors viadukas priklauso miesto Savivaldybei, nuspręsta jam skirti 800 tūkst. Lt. Kairių ir Perkėlos gatvių rekonstrukcijai šiemet numatyta skirti 19 mln. litų.
* Tarp prioritetinių darbų ministras įvardijo pėsčiųjų tiltą ir apsauginę sienelę nuo triukšmo Klaipėdos geležinkelio stoties rajone Pušyno gatvės link.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą