Uoste
AB "Smiltynės perkėlos" keltų iškėlimas iš Danės upės tampa istorija be galo. Prieš Naujuosius įmonės vadovybė pakeitė nuomonę ir pareiškė, kad senosios perkėlos keltus reikėtų švartuoti ne šalia Kruizinių laivų terminalo, o Šiaurės rage.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad sprendimas turėtų būti priimtas remiantis rimtais argumentais ir nauda miestui, tačiau pastebi ir tam tikrų interesų susikirtimą. Juolab kad miesto centre, tiek vienoje, tiek kitoje Danės upės pusėje, yra numatomos gyvenamųjų namų, kavinių, restoranų ir kitų pramoginių objektų statybos, o toje vietoje, kurioje švartuosis keltai, bus nemažas žmonių srautas.
Priimtas pasiūlymas
AB "Smiltynės perkėla" direktorius Algirdas Žukauskas "Vakarų ekspresui" ne kartą yra sakęs, kad bendrovės keltams gera ir senoji vieta, ir jis nėra suinteresuotas juos kur nors kelti, tai sprendžiąs ne jis.
2002 metais buvo nuspręsta iškelti keltus į Šiaurės ragą, prie 26 krantinės, tam pritarta ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje. Tada šalia šios krantinės esančios laivų remonto AB "Laivitė" akcininkai dar neketino iškelti savo veiklos į Laisvąją ekonominę zoną ir turėjo kitų planų.
Tuo tarpu kai UAB "Jūros vartai" privatizavo bendrovę "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) ir jos teritorijoje pradėjo planuoti rekreacinę poilsinę zoną, 2005 metais KLR pasiūlė perkelti keltus iš Danės upės prie 27-osios krantinės, esančios šalia Kruizinių laivų terminalo. Pasiūlymas buvo priimtas. Jam vėl pritarta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.
Pateikė rimtų argumentų
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus sako dabar pradėjęs matyti, jog interesai dėl keltų iš tikrųjų susikerta.
Pernai prieš Naujuosius į ministeriją atvykęs "Smiltynės perkėlos" direktorius pareiškęs, kad keltą reikia kelti į 26 krantinę, bei paaiškinęs, kad KLR neduoda jokių indikacijų, vis daro planus ir dvejus metus kalba tą patį. Be to, pasukamasis tiltelis, esant žmonių spūstims, yra nepatogus patekti į keltus. 26 krantinėje, kuria naudojasi valstybė, "Smiltynės perkėla" būtų šeimininkė, o 27-oje jai reikėtų kurtis svečio teisėmis.
A. Vaitkaus manymu, A. Žukausko išdėstyti argumentai yra gana rimti. "Šiandien nėra jokio juridinio pagrindo šimtu procentų būti užtikrintiems, kad investavus valstybės pinigus ir pastačius 27 krantinę, prie kurios švartuotųsi keltai, nepasikeis KLR savininkai, kurie galbūt mąstys kitaip. Aš KLR vadovybei sakiau, jog jeigu ji panaikintų visas mūsų abejones, apie kelto iškėlimą ne į 27 krantinę nebūtų galvojama. Dabar jau girdim ir kitos pusės pamąstymų, kad kelto projektas būtų įdomus ir jai, t.y. kad jis galėtų būti švartuojamas prie 26 krantinės", - "Vakarų ekspresui" sakė ministerijos sekretorius.
Suprastruktūros klausimas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, direkcija neturi nuomonės, prie kurios krantinės būtų geriausia iškelti keltus. Ji ar prie vienos, ar prie kitos krantinės statys reikalingą pirsą ir tai bus jos duoklė miestui. Tačiau direkcija keltams įrengs tik infrastruktūrą.
Kadangi pinigų niekada nebūna per daug, ji iškėlė klausimą, kad kartu su infrastruktūra būtų rengiama ir suprastruktūra. Kol buvo rengiamas KLR teritorijos specialusis ir detalusis planas, šis reikalas nebuvo judinamas. Tačiau dabar visi darbai eina į pabaigą, reikės pradėti projektavimo darbus, todėl Uosto direkcija surengė pasitarimą su "Smiltynės perkėlos", KLR ir Savivaldybės atstovais. Jo metu, pasak S. Dobilinsko, ir buvo prisiminta 26 krantinė.
Uosto vadovo teigimu, kadangi KLR įsipareigojimai dėl suprastruktūros dar nėra pateikti raštu, todėl "Smiltynės perkėlos" vadovas ir pradėjęs kelti klausimą, kaip keleiviai pateks į keltus.
Kur saugiau?
S. Dobilinsko manymu, apsispręsti, kur turi būti iškelti keltai, pirmiausia turi "Smiltynės perkėla", kuriai tenka atsakomybė, miesto valdžia, ministerija, tačiau visų bendras tikslas turėtų būti žmonių saugumas ir patogumas. "O mes valstybės pinigus turime panaudoti geriausiam variantui", - sakė jis.
Paklaustas, kurioje krantinėje saugiau keltui švartuotis, atsakė: "Nenorėčiau dabar diskutuoti tuo klausimu. Projektuojant yra įvertinama srovių įtaka ir kiti dalykai. Manau, saugu bus tiek vienoje, tiek kitoje pusėje." Apie tai, ar pirsą būtų lengviau statyti prie naujos 27-osios, ar prie senos 26 krantinės, Uosto direkcijos vadovas taip pat nenorėjo kalbėti tol, kol nėra projektų.
Kada keltai galėtų būti iškelti, tarkime, į 26 krantinę, S. Dobilinskas neprognozavo. Pasak jo, parengiamieji darbai projektui kelti į 27 krantinę jau daromi.
Nėra ugnies be dūmų
Į klausimą, ar toks neapsisprendimas, kur geriau kelti keltus, trukdo Uosto direkcijai pradėti darbus, S. Dobilinskas atsakė: "Žinoma, geriau, jeigu priėmus sprendimą būtų galima pradėti dirbti nesimėtant į šalis. Jeigu sprendimas keičiamas, turi būti pateikti labai svarūs argumentai. Jeigu nebūtų buvę trukdžių, 27 krantinė jau dabar būtų buvusi įrengta. Pernai buvo skirta tam ir pinigų, bet mes negavome projektavimo sąlygų, o "Smiltynės perkėla" negavo konkretaus atsakymo iš KLR, kas bus padaryta keleiviams. Suprantama, KLR ir pats negali būti tikras, ar bus leidžiama statyti tokius statinius, kol nepatvirtintas detalusis planas".
Paklaustas, ar perėmusi 26 krantinę iš Savivaldybės Uosto direkciją turėtų kokių nors išlaidų ar rūpesčių, S. Dobilinskas atsakė, jog dar sunku pasakyti, nes reikėtų ją inventorizuoti, išsiaiškinti, kaip keltus bus galima susieti su "Laivitės" pastatus nupirkusio "Memelio miesto" planais.
Į klausimą, ar visas tas neapsisprendimas krantinių atžvilgių yra susijęs su tuo, kad verslininkai nepasidalija keleivių srautų, uosto vadovas atsakė, kad nėra ugnies be dūmų. "Mes dabar rengiame "Memelio miesto" planą, jau kalbama apie buvusios "Laivitės" teritorijos išėmimą iš uosto teritorijos, manau, tai galėjo turėti reikšmės, kad vėl pradėta svarstyti, kuri krantinė būtų geriau."
Svarbi visuomenės nuomonė
A. Vaitkaus manymu, kelto iškėlimo į 26 krantinę klausimas būtų netgi paprastesnis. Šios krantinės atidavimas nebūtų probleminis. Kitas dalykas - joje žmonės turėtų tiesioginį priėjimą prie keltų. Pasak jo, teritorijos nuomotojai šalia šios krantinės neneigia, kad jiems šis projektas būtų patrauklus.
"Aš nežinau, ar čia yra turtinių interesų susikirtimas, ar kiti aspektai. Tiek vienoje, tiek kitoje keltų švartavimo vietoje reikėtų spręsti hidrologinius ir navigacinius klausimus - tiek vertinant 26 krantinę, prie kurios iškyla sūkuriniai elementai, tiek 27-ąją, stovėsiančią beveik ant Danės upės farvaterio. Klausimų labai daug. Aš matau augantį konfliktą, kurio visai nereikėtų. Manau, reikėtų išklausyti ir visuomenės nuomonę, nes šios teritorijos yra atiduodamos miestelėnams", - sako ministerijos sekretorius.
Jo manymu, norint priimti galutinį sprendimą, kur turi būti iškelti keltai, reikia ir aiškių specialistų išvadų. O sprendimą reikia turėti, nes artėja detaliojo planavimo pabaiga.
Turi spręsti specialistai
UAB "Memelio miestas" direktorius Darius Anužis, tiesiai šviesiai paklaustas, ar jo bendrovė suinteresuota, kad keltai būtų perkelti į Šiaurės ragą, nusijuokė ir atsakė: "Geras klausimas. "Memelio miestas" kartu su "Jūros vartais" nori grąžinti gyvastį į senamiestį, kurį upė padalino į dvi dalis. Čia galėtų atsirasti atsvara "bigams", "akropoliams", "arenoms". Norime grąžinti miesto centrui normalų civilizuotą gyvenimą".
Jis patikino, kad "Memelio miestas" niekada nerodė iniciatyvos atimti keltą iš 27 krantinės ir neteikė jokių pasiūlymų bei pageidavimų nei "Smiltynės perkėlai", nei Susisiekimo ministerijai.
"Šiaurės rage yra Savivaldybės administruojama žemė. Būtų keista, jeigu mes kištumėmės į šį ginčą. Manau, nekilnojamojo turto plėtotojo pageidavimai būtų ne vietoje. Kas dėl keleivių srautų, tai lazda turi du galus. Yra žmonių, kurie ir varu varomi neis į kavinę, o kiti galbūt užeis vien dėl to, kad ji bus pakeliui. Bet aš nematau reikalo spėlioti, ar mums keltų keleivių srautai bus naudingi, ar ne.
Kur turi būti keltas, privalo pasakyti specialistai. Laikas pradėti spręsti profesionaliai, o ne emociškai. Yra miesto valdžia, Susisiekimo ministerija, "Smiltynės perkėla". Sprendimą turi priimti jų atstovai, o ne žmonės iš šalies, nesvarbu, iš kokios bendrovės jie būtų. Jeigu "Jūros vartų" projektui keltai yra strateginis dalykas, tegu jie dėl to kovoja. Mums tai nėra nei strateginis, nei pirmaeilis dalykas. Mes pasitikime specialistais", - kalbėjo D. Anužis.
Statybos netrukdys
D. Anužio teigimu, "Memelio miestas" jau yra finišo tiesiojoje. Kol kas jis teritoriją dar nuomoja "Laivitei", nes pats ten jokios statybinės veiklos vykdyti dar negali. Tik pernai metų pabaigoje buvo parengtas detalusis planas, kurio sprendinys - atskiro sklypo suformavimas uosto teritorijoje tam, kad Vyriausybė savo potvarkiu galėtų jį išimti iš uosto teritorijos ir perduoti valdyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Tikimasi, kad vėliausiai tai bus padaryta vasario mėnesį.
Tada reikės gauti sąlygas, pasirašyti sutartį dėl tos teritorijos detaliojo planavimo, jau turint omenyje ir pastatų išdėstymą. Šis procesas, D. Anužio manymu, gali trukti pusantrų metų, nes yra nustatyti procedūrų terminai, kurių nepaskubinsi.
"Memelio miesto" vadovas patikino, kad šiemet iki vasaros pradžios jau nebeliks nei "Laivitės" plaukiojančiojo doko, nei plaukiojančiojo krano, stovinčio vidiniame uostelyje. Be to, bus pradėti kai kurių pastatų griovimo darbai.
Paklaustas, ar prasidėsiančios didelės statybos netrukdytų žmonių srautams, jeigu keltas būtų švartuojamas prie 26 krantinės, D. Anužis atsakė, jog nė kiek. Dabartinė mūrinė "Laivitės" tvora bus nugriauta tik tada, kai jau bus ką žmonėms parodyti, t.y. kai projekto įgyvendinimas eis į pabaigą. "Kam griauti mūrinę tvorą ir paskui dėl statybų statyti vielinę?" - argumentavo jis.
KLR neneigia naudos
KLR generalinis direktorius Alvydas Butkus neneigia, kad keltų atkėlimas į 27 krantinę bendrovei būtų naudingas ir verslo požiūriu, nes grįždami iš Smiltynės žmonės, ko gero, užeitų į jos nuomojamoje teritorjoje esančius objektus.
2002 m. buvo nuspręsta iškelti keltus į 26 krantinę. Tačiau iki 2005 m. nieko nebuvo daroma. Tad tais metais KLR pateikė savo pasiūlymą. Pasak A. Butkaus, visos sąlygos tada buvo aptartos ir suderintos tiek su miesto valdžia, tiek su "Smiltynės perkėla", jokių prieštaravimų nebuvo.
Vadovo teigimu, KLR suinteresuotas, jog Danės upė būtų atlaisvinta. Jau ir dabar dėl keltų mažiesiems laiveliams čia nėra geros navigacinės sąlygos, kartais pasitaiko net avarinių situacijų, o po krantinių rekonstrukcijos upė dar šiek tiek susiaurės. Bendrovė norėtų, kad jachtos ir laiveliai galėtų netrukdomi iš Danės upės įplaukti į Pilies uostelį. Kitas dalykas, bendrovės teritorija yra paveldosauginė, istorinė, su piliaviete, su Kruizinių laivų terminalu, ją turėtų pamatyti kuo daugiau miesto gyventojų ir svečių.
A. Butkaus teigimu, visi įsipareigojimai dėl keltų būtų buvę įvykdyti. Net jau sąlygos buvo gautos, ko reikės "Smiltynės perkėlai". Tad toks pareiškimas iš jos pusės A. Butkui esąs netikėtas. Per dvejus metus jau buvo ir pinigų skiriama įvairiems planams, projektams, studijoms rengti, ir staiga situacija keičiasi. Pasak KLR vadovo, dabar belieka kantriai laukti Uosto direkcijos sprendimo, kuri, sudariusi darbo grupę, per 40 dienų turi pateikti pasiūlymą Susisiekimo ministerijai.
Spontaniškas sprendimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko manymu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba teisingai buvo nusprendusi, kad keltas turėtų bazuotis pietiniame rage. Pasak jo, piliavietės ar Kruizinių laivų terminalo teritorija jau turi aiškų plėtotoją, aiškią koncepciją, privažiavimo kelius, traukos centrus, pati situacija čia aiškesnė, jau daromi veiksmai ir viskas yra gerokai pasistūmėję į priekį, todėl toks sprendimas esąs logiškas.
Buvusios "Laivitės" teritorijos perspektyva, pasak K. Macijausko, dabar labai neaiški. Siekiama ją panaudoti miesto interesams, kad miestiečiai galėtų prieiti prie vandens, tačiau dar reikia Vyriausybės nutarimo, paskui turi būti perimta žemė, parengtas detalusis planas. Jo manymu, prireiks ne vienerių metų, kol čia viskas pradės judėti. Pasak Savivaldybės atstovo, dabar perkelti keltą į Šiaurės ragą būtų tas pats, kaip pirma įsiūti sagą, o paskui visą švarką. Toks sprendimas, pasak K. Macijausko, būtų labai spontaniškas.
Kodėl reikia iškelti?
Pasak S. Dobilinsko, saugiausia ir geriausia senosios perkėlos keltams būtų švartuotis ten, kur jie tai daro dabar, t.y. prie krantinės Danės upėje, kuri neseniai suremontuota ir jiems pritaikyta. Žmonėms čia patogesnė vieta, nei siūlomos krantinės, nes iki keltų jose dar reikės šiek tiek paėjėti. Todėl, uosto vadovo manymu, keltų iškėlimas nėra labai skubintinas dalykas. Tačiau juos iškelti būtina, vardan to, kad Danės upėje galėtų švartuotis mažieji laiveliai, jachtos, kitaip sakant, dėl Klaipėdos miesto grožio.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus teigimu, keltus būtina iškelti dėl numatyto Danės upės krantinių rekonstrukcijos projekto. Keltams plaukiojant Danėje apie jokius pilies fosos išvystymus ir galimybę plaukioti laiveliams nereikėtų nė galvoti, nes keltas užkemša upę. Ateityje A. Vaitkus jos krantines įsivaizduoja nusėtas privačiais laivais ir jachtomis. Iškėlus keltą prie minėtų krantinių, bet kuriuo atveju sutrumpėtų jo plaukimo distancija.
Po vienu stogu
Susisiekimo ministerijos sektorius A. Vaitkus, nupiešęs gražų Danės upės vaizdą ateityje, prisipažino ir apie norą, pasinaudojant senuoju "Smiltynės perkėlos" administraciniu pastatu, įrengti pastogę dabar po visą miestą išmėtytoms Susisiekimo ministerijai pavaldžioms institucijoms.
Jo manymu, į naują pastatų kompleksą galėtų būti perkelti ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos padaliniai, bet ir Vidaus vandenų laivybos inspekcija, ir kitos ministerijai pavaldžios institucijos. Tada visos jos atsidurtų po vienu stogu.
Krantus jungtų tiltas
A. Vaitkus sakė neanalizuojąs klausimo, ar kompanijos turi lobistinių tikslų dėl keltų iškėlimo. "Visų pirma mes vertiname saugumą ir tuos aspektus, kurie yra susieti su perkėlos darbu - žmonių srautų valdymą, patogų jų patekimą prie autobusų stotelių ar paliktų automobilių. Mums šis klausimas svarbiausias.
Aš kalbėjau tiek su viena, tiek su kita puse ir sakiau, kad negalima atmesti tokios, mano požiūriu, patrauklios galimybės, išvysčius abi teritorijas, sujungti jas tilteliu. Jeigu abu Danės upės žiočių krantai būtų sujungti pėsčiųjų tilteliu, tai keltų keleivių srautais būtų galima dalintis. Tada nebūtų nuskriausta nei viena, nei kita pusė. Būtų gražus bendradarbiavimo pavyzdys", - kalbėjo ministerijos sekretorius.
Dėl pasukamojo tiltelio
Pasak A. Vaitkaus, dėl tiltelio susirūpino ir ministerija. Jis yra kaip "butelio kakliukas magistralėje". Anot sekretoriaus, dėl tiltelio dar svarbus yra ir Kultūros paveldo departamento požiūris - ar apskritai bus leidžiama jį "judinti": elektrifikuoti, modernizuoti.
Ministerijos sekretoriaus manymu, teritoriją prie pasukamojo tiltelio galima išvystyti taip, kad tiltelis turėtų atitinkamą aukštį nuo vandens paviršiaus. Tada galbūt tik didesnėms jachtoms reikėtų nuleisti savo štokus, norint pro jį praplaukti. O paprasti kateriai galėtų naviguoti be tiltelio sukiojimo.
K. Macijausko manymu, pasukamąjį tiltelį sutvarkyti, suremontuoti reikėtų visai kitų lėšų nei naujai krantinei šiaurės rage įrengti ir perkelti į ją visą keltų infrastruktūrą.
Pasak S. Dobilinsko, pasukamasis tiltelis yra savotiška problema ir reikia aiškaus ekspertų atsakymo, ar jis nesudarys pavojaus saugumui bei žmonių patekimui prie keltų. Ar šis klausimas buvo svarstomas priimant sprendimą prieš kelerius metus iškelti keltus į 27 krantinę, S. Dobilinskas neprisimena. Pasak jo, visus kitus klausimus spręsti buvo pasižadėjęs KLR.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą