Kelią valstybės interesui pastojo privatūs sklypai

Šiandien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas ketina kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, mat uosto rezervinėje teritorijoje atsirado privačių sklypų. Penktadienį dėl to paties į pareigūnus jau kreipėsi ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Uosto direkcija sprendžia įvairių rezervinių teritorijų problemas, aiškinasi, kaip prieš keliolika metų į jas sugebėjo įkelti koją privatininkai, nes šiandien jai jau tenka spręsti turto išpirkimo jose bei turto suteikimo klausimus.

Penktadienį E. Gentvilas, pamatęs, kad Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo sprendimu Klaipėdos viešajam logistikos centrui rezervuotoje teritorijoje jau atsiradęs 21 sklypas, švelniai tariant, labai nustebo. Mat su tuo pačiu apskrities viršininku jie kartu sprendė problemas, pridarytas gerokai anksčiau. O dabar, pasak E. Gentvilo, A. Burkšui žengus tokį žingsnį, atsirado 15 savininkų ir 21 privatus sklypas.

Per vėlai

Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius dar pernai gegužę atkreipė dėmesį, kad teritorija logistikos centrui turėjusi būti rezervuota prieš 2-3 metus, tada situacija būtų buvusi kur kas paprastesnė. Žinia, Lietuvoje vis dar populiaru susižinoti, kur bus statomi valstybinės reikšmės objektai, įsigyti ten turto, o paskui už jį pareikalauti milijoninės kompensacijos.

2008 m. balandžio 17 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai priskirta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdoma 3365000 kv. metrų valstybinės žemės teritorija, esanti tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės.

Tam ji pasirinkta ir todėl, kad šioje vietoje buvo likę dar daug valstybinės žemės. Logistikos centrui įrengti planuota iš Europos Sąjungos fondų gauti apie 100 mln. Lt. Visam objektui reikėtų apie 300-500 ha teritorijos, o pirmam etapui pakaktų ir 120 ha. Vėliau valstybei tektų išpirkti ten nuosavybės teise turimus sklypus.

Ankstesnis projektas

A. Burkšas, Klaipėdos apskrities viršininko pareigas einantis tik nuo pernai metų gruodžio 24 d., "Vakarų ekspresui" teigė, į prokuratūrą kreipęsis dar penktadienį. Tikslas - išsiaiškinti, ar apskrities specialistai elgiasi teisingai, atkurdami nuosavybės teisę į žemės sklypus žmonėms ir vykdydami ankstesnius Vyriausybės nutarimus.

Klaipėdos apskrities viršininkas A. Burkšas mano, kad žemės, kuri buvo paskirta uostui, turėtų užtekti ir logistikos centrui, ir žmonėms.

Pasak A. Burkšo, dar 2007 m. buvo pradėtas rengti minėtos teritorijos žemėtvarkos projektas, įvyko viešas jo svarstymas ir 2008 m. pavasarį projektas buvo patvirtintas. O po 10 dienų Vyriausybė priėmė nutarimą dėl tos teritorijos priskyrimo uosto rezervinei teritorijai.

A. Burškas tvirtina, esą toje teritorijoje žmonėms atkuriama teisė į žemę, kitaip sakant, grąžinama žemė vykdant žemės reformą, o ne parduodami nauji sklypai. Tai pradėta daryti dar gerokai anksčiau nei teritorija buvo priskirta uostui - ir 2007, ir 2008 metais, taigi esant ankstesnei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovybei.

Pastaroji tokį sprendimą priėmė todėl, kad žmonės, turintys teisę į žemę, vaikščiojo su advokatais į Apskrities administraciją, grasino teismais, galų gale atsirado net teismų sprendimų dėl nuosavybės į žemę atkūrimo. Ko gero, buvęs apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius laikėsi nuostatos, kad žmonėms turi būti atkuriama teisė į žemę vadovaujantis parengtu ankstesniu projektu.

A. Burkšas teigia tik vienintelį kartą, t. y. šiemet gegužės 26 d., pasirašęs įsakymą, kuriuo 15 žmonių buvusi atkurta nuosavybė į žemę. Įsakymas buvęs reikalingas tik tam, kad būtų patikslinti anksčiau jiems numatyti skirti sklypų dydžiai, ir parengtas vadovaujantis žemėtvarkos projektu. Dabar, kai jau patvirtinta rezervinė teritorija, apskrities viršininko administracija, prieš priimdama sprendimą naujai skirti ten sklypą, šį klausimą turi derinti su Uosto direkcija.

Apskrities viršininko teigimu, toji rezervinė teritorija yra didžiulė - 322 ha, o nuosavybės į žemę teisės atkūrimui dabar paimta viso labo tik 18 ha. Tačiau ten jau yra mažiausiai keturi sklypai apie 40 ha dydžio, kuriuos žmonės turi jau 10 metų.

Pasak A. Burkšo, vertinant tai, kaip aplinkosaugininkai reaguoja į minėtos teritorijos paėmimą logistikos centrui, kyla klausimas, ar ten jam tinkama vieta. Kita vertus, kalbama, jog tam centrui pakanka ir 100 ha, tad viršininko manymu, ten turėtų vietos užtekti visiems - ir centrui, ir žmonėms.

"Netekau žado"

Eugenijus GENTVILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

Pirmadienį eisiu į prokuratūrą, prašysiu ginti viešąjį interesą. Plačiau komentuoti negaliu, nes dar nesuformuluotas kreipimasis. Manau, viešasis interesas yra viešojo logistikos centro steigimas, lėšų iš Europos Sąjungos fondų pritraukimas. Tai valstybinis uždavinys. Dabar viešajam interesui skerstai kelio atsistojo 15 savininkų, kurie jau nusipirko 21 sklypą. Kai kas jų tai padarė praėjusią savaitę. Tai sužinojęs netekau žado.

"Mane pakišo"

Arūnas BURKŠAS, Klaipėdos apskrities viršininkas

Iš tikrųjų atsitiko negerai, tad mes patys penktadienį kreipėmės į prokuratūrą. Kartais per dieną pasirašau daugybę įsakymų. Minėtame gegužės 26 d. įsakyme nėra nė vieno žodžio, kad tai Kairių teritorija, tik Strangnų kadastro vietovė. Taip išėjo, kad aš nepastebėjau, tiesiog pasirašiau, ir viskas.

Mano žemėtvarkininkai parengė tą įsakymą ir manęs net neinformavo. Aš jiems tiesiai šviesiai pasakiau, kad mane pakišo. Todėl patekau į blogą situaciją. Atrodytų, kad aš valstybės turtą išdalinau, ir niekam neįdomu, kaip tai atsitiko.

Kai tai buvo pastebėta, bandžiau atšaukti mūsų įsakymus, viską stabdyti, tačiau, pasirodo, tvarka yra tokia, kad įsakymą gali išleisti, bet negali jo atšaukti.

Kita vertus, jeigu apskrities viršininko administracija būtų neteisi, tai jos viršininko įsakymus dėl žemės atkūrimo galėtų panaikinti tik prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

Negaliu pasakyti, ar mes elgiamės teisingai, ar ne. Specialistai sako, jog Žemės įstatymas prioritetus teikia būtent žemės grąžinimui. Anot žemėtvarkininkų, teisės aktuose nenumatyta, kaip reikia elgtis.

Jau kreipiausi į ministerijas, į Seimą, kad galų gale būtų apsispręsta dėl žemės paėmimo valstybės reikmėms. Rengiant vos ne kiekvieno objekto detalųjį planą vyksta karai, o valstybės aiškios pozicijos lyg ir nėra.

Dalia BIKAUSKAITĖ