Kelte - įkaitai

Budintis reporteris

Vakar kelte "Vilnius", grįžusiame iš Vokietijos, automobiliai apie tris valandas buvo užblokuoti geležinkelio vagonų ir negalėjo išvažiuoti iš laivo. Iš Klaipėdos keltas atgal į Vokietiją išplaukė pavėlavęs apie pusantros valandos.

Dėl šio incidento uostininkai kaltina geležinkelininkus, kurie esą pavėlavo pristatyti antrą lokomotyvą, o geležinkelininkai - tuos, kurie krovė keltą Vokietijoje, nepagalvodami apie tai, kaip Klaipėdoje iš jo turės išvažiuoti automobiliai.

AB DFDS LISCO keltas "Vilnius" į Jūrų perkėlos terminalą Klaipėdoje iš Vokietijos Zasnico uosto vakar atvyko 11 val. Jis atplukdė 50 geležinkelio vagonų. Buvo užimti visi penki laivo pagrindinio denio geležinkelio keliai ir dar du keliai viršutiniame denyje. Krovos technologija reikalauja, kad laivą aptarnautų du lokomotyvai.

Paprastai vagonais užkraunama tik pusė trečiojo kelio, kad būtų galima nuleisti kelto mobiliąją rampą ir nestabdyti automobilių išvažiavimo. Šį kartą visas trečias kelias buvo užpildytas vagonais, tad rampos nuleisti nebuvo galima. Todėl autotreilerių ir lengvųjų automobilių vairuotojai pasijuto esą įkalinti. Pavardės nenorėjęs skelbti vairuotojas, kuris trūkus kantrybei paskambino į redakciją, išlaukė laive beveik pusketvirtos valandos.

Jūrų perkėlos vadovas Vaclovas Grigalauskas, pamainos dispečeris Stanislovas Doda, kelto "Vilnius" kapitonas Kęstutis Žikas bandė taisyti padėtį, kreipėsi į geležinkelininkus siūlydami pirmiausia atlaisvinti nuo vagonų bent trečią kelią, tačiau geležinkelininkai nesutiko.

Dispečerio S. Dodos teigimu, tokia situacija susidarė todėl, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" "Draugystės" geležinkelio stotis atsiuntė tik vieną lokomotyvą, o antras vėlavo ir buvo pristatytas tik 13.20 val.

"Draugystės" geležinkelio stoties viršininko Arūno Verpečinsko teigimu, lokomotyvai buvo pristatyti laiku, jie keltus turi aptarnauti per 4 valandas. Trečio kelio atlaisvinti esą nebuvo įmanoma, nes būtų buvusi pažeista krovos technologija, o to daryti esą negalima dėl paties laivo stabilumo.

Jo manymu, Vokietijoje pakraunant keltą turėjo būti pagalvota apie tai, kad negalima užkrauti trečiojo kelio, kad keleiviai negalės išvažiuoti. A. Verpečinsko teigimu, geležinkelininkai dirbo kaip visada, nieko nepažeidė.

Paklaustas, kodėl keltas pavėlavo išplaukti pusantros valandos, A. Verpečinskas atsakė, jog geležinkelininkai buvo pasirengę, bet kelto tiltų keitimas, kad lokomotyvai galėtų iš pagrindinio denio užvažiuoti į viršutinį, užtruko 55 minutės.

Kelto kapitonas K. Žikas sakė, atsiprašęs keleivių, girdęs juos kava, vaišinęs sausainiais. Anot jo, tai pirmas kartas, kai ratuotiems keleiviams per prievartą laive tenka sėdėti daugiau nei tris valandas.

DFDS LISCO vyr. vadybininkas geležinkelio kroviniams Kęstutis Kravcovas teigė, jog su geležinkelininkais dėl šios problemos kalbėta ne kartą, jie teisinasi neturį pakankamai darbuotojų ir taip toliau. Jo teigimu, tokios problemos iškyla tik tada kai, keltas atplukdo daug vagonų. Šį kartą taip atsitiko todėl, kad "Vilnius" sausį buvo remontuojamas, tad Vokietijos pusėje susikaupė daug krovinių.

Dalia BIKAUSKAITĖ